Dionizo Poškos raudų istorinė topika

LTStraipsnyje tiriamas Dionizo Poškos (1764–1830) raudų / elegijų herojiškos pagonybės istorinės topikos šaltinis. Yra žinoma, kad D. Poška skaitė Simono Daukanto (1793–1864) pirmosios Lietuvos istorijos (1822) rankraštį. Straipsnyje iškeliama hipotezė, kad D. Poškos rašomosios kalbos pasirinkimas „žemaičių tarmės link“ ir raudose pagausėjusi istoriografiniam žanrui būdinga leksika sietina su S. Daukanto rankraščio skaitymu. Straipsnyje pirmiausia aptariamas D. Poškos, kaip pirmosios lietuviškos istorijos skaitytojo, patyrimas. Tada – jo elegijose aptinkami S. Daukanto veikalui būdingi elementai. Tyrime prieinama prie išvados, kad D. Poška S. Daukanto Lietuvos istoriją skaitė 1824 m., nes tais metais datuojamuose eilėse aptinkame istorikui būdingą leksiką. Po 1824 m. rašytose elegijose tradicinei herojinės ir pražuvusios tautos topikai jis surado lietuviškus atitikmenis, kurie dažnai perimti iš S. Daukanto teksto, ir nėra pažodiniai lenkų literatūros vertimai. S. Daukanto tekstas D. Pošką įkvėpė kalbėti apie pražuvusius aukso amžius, jis laikytinas lietuviškos istorinės elegijos pradininku. Poetas, S. Daukantu sekdamas, mokėsi retorinį rašymą keisti autentiška minties raiška, būdinga romantizmo autoriams. Pagrindiniai žodžiai: Poška, Daukantas, rauda, kalba, istorija, istorinė topika. [Iš leidinio]

ENThe article investigates the source of the historiographical topic of heroic paganism in the laments/elegies of Dionizas Poška (1764–1830). Looking at it chronologically, the expressiveness of Poška’s poetry became richer, images of the battles the Samogitians and Lithuanians fought against the Crusaders, and the topic of the lost nation, became more frequent, and features of the local landscape appeared. It is known that Poška read the manuscript of the first history of Lithuania (1822) by Simonas Daukantas (1793–1864). The article hypothesises that Poška’s choice in his written language ‘to lean towards the Samogitian dialect’, and the increase in a lexicon characteristic of the historiographical genre in the laments, are connected with him reading Daukantas’ manuscript. Since until now researchers into Daukantas’ legacy have not agreed on the date of the completion of his first manuscript history, it is believed that research of this kind will make it possible to clarify this. The article first discusses the experience of Poška as a reader of the first Lithuanian history. After that, elements found in Poška’s elegies which are characteristic of Daukantas’ work, are discussed. It is demonstrated how there was an abundance of lexicon, word combinations, images and paraphrases in Poška’s lamentations that are specific to Daukantas’ work. The research comes to the conclusion that Poška read the ‘History of Lithuania’ by Daukantas in 1824, because we find in verse dating from that year a lexicon that is characteristic of Daukantas’ work. Therefore, the year of completion of Daukantas’ manuscript should be considered before 1824. In elegies written after 1824, Poška found Lithuanian equivalents of the traditional topics of the heroic and lost nation, which are often taken from the work of Daukantas, and are not literal translations of Polish literature.Daukantas’ text inspired Poška to talk about a lost Golden Age, and so he can be considered a pioneer of Lithuanian historical elegy. Following Daukantas, the poet learned to replace rhetorical writing with an authentic expression of thought characteristic of Romantic authors. Keywords: Poška, Daukantas, lament, elegy, language, history, historiographical topic. [From the publication]

• Istoriografijos ir literatūros paralelės : manieringosios iškalbos topai Simono Daukanto veikale "Darbai senųjų lietuvių ir žemaičių" / Roma Bončkutė. Literatūros ir kitų menų sąveika / parengė Rūta Brūzgienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. P. 259-268.
• Kazimiero Maigio laiškai Simonui Daukantui / Jurga Sadauskienė. Kraštiečiai. Moigių šeima. Konferencijos pranešimai / sudarytoja Alfreda Petrulienė. Panevėžys: Panevėžio kraštotyros muziejus, 2006. P. 9-17.
• Poetinės kultūros formos : LDK palikimas XIX amžiaus Lietuvos literatūroje / Brigita Speičytė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2004. 421 p.
• Simono Daukanto Rygos ortografija (1827-1834) / Giedrius Subačius. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2018. 471 p.