Клайпедская старообрядческая община: история, люди, традиции, 1946-2018

LTPagrindinis šios knygos tikslas - nagrinėti Klaipėdos sentikių bendruomenės (toliau - KSB) atsiradimą, raidą ir religinį gyvenimą nuo 1946 iki 2018 m. Tiesa, kai kurie duomenys apima ir vėlesnius metus. Autorius išsikėlė kelis svarbius uždavinius: atskleisti istorines bendruomenės atsiradimo aplinkybes, parodyti, kaip ji augo ir gausėjo per kelis dešimtmečius, pristatyti dvasios tėvų, Bažnyčios tarnautojų, bendruomenės Tarybos ir aktyvių parapijiečių vaidmenį ir jų veiklas organizuojant religinį gyvenimą. Dar buvo svarbu aprašyti religinės bendruomenės, iš dalies Sentikių bažnyčios, ir valstybės santykius sudėtingu sovietiniu laikotarpiu, kai valdžia vykdė griežtą antireliginę politiką, ir Lietuvai 1990 m. atgavus nepriklausomybę, su kuria atėjo ir religinė laisvė, ir naujos galimybės bei išmėginimai. Toks analitinis ir apibendrinamasis KSB tyrimas atliktas pirmą kartą. Istorinis tyrimas remiasi kritiniu ir analitiniu archyvinių duomenų ir dokumentų nagrinėjimu, pusiau struktūruotais ar laisvaisiais interviu, istorinės literatūros sisteminimu ir analize, taip pat antrine demografinės informacijos analize. Pagrindinę, istorinę, žiūrą papildo iš dalies istorinis-antropologinis, menotyrinis (bendradarbiaujant su Mari-Liis Paaver) ir religijotyrinis KSB praeities ir jos palikimo tyrimas. Šioje knygoje dar pasitelkiami kontekstinės literatūros analizės ir lyginamasis metodai. Tai padėjo geriau suprasti socialinį ir politinį KSB raidos kontekstą: sentikių atsikraustymas į Klaipėdą, prasidėjęs 1946 m„ bendrojo miesto apgyvendinimo kontekste pokariu ir vėlyvuoju sovietiniu laikotarpiu; sovietizacijos procesai; susitelkimas, religinio bendruomenės gyvenimo pradžia ir skirtingais laikotarpiais klostęsi santykiai su valdžia, veikiami SSSR centrinės ir vietos valdžios, o vėliau nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos (po 1990 m.) religinės politikos.Tyrimas remiasi skirtingais šaltiniais, kurie didžiąja dalimi autoriaus pirmą kartą surasti rengiant šią knygą. Tai archyviniai duomenys, sentikių kūriniai, pokalbiai su KSB dvasios tėvais ir parapijiečiais. Pasitelkti ir kai kurie prisiminimai ir publicistikos straipsniai apie Klaipėdos istoriją, susiję su dabartinės sentikių bendruomenės praeitimi ir dabartimi, taip pat enciklopediniai ir statistiniai duomenys, nuotraukos. Dalis medžiagos apie KSB istoriją ir religines praktikas, centrinės ir vietinės sovietų valdžios religinę ir persikėlimo politiką buvo Religinių kultų reikalų tarybos prie Lietuvos SSR Ministrų tarybos fonde (f. R-181) ir kituose Lietuvos centrinio valstybės archyvo fonduose (f. R-754). Vertingi dokumentai, susiję su KSB registracija 1947-1948 m., Lietuvos SSR Ministrų tarybos nutarimai ir šios Tarybos susirašinėjimas nutarimų įgyvendinimo sovietinėje Klaipėdoje klausimais, saugomi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve (f. 104). Labai vertingas šaltinis - KSB archyvas. Čia pateikti KSB nekilnojamojo turto, Ėmimo į Dangų cerkvės statybos i960 m. ir Ėmimo į Dangų ir Mykolo cerkvės statybos 2013-2015 m. dokumentai, cerkvės ikonų ir jas paaukojusių asmenų sąrašai ir pan. Labai naudingas KSB religinio gyvenimo, religinių apeigų ir praktikų šaltinis buvo šios bendruomenės dvasios tėvo Jevgenijaus Lebedevo asmeninis archyvas. Itin svarbiu, o kartais ir vieninteliu duomenų apie KSB istorijos įvykius, faktus ir kai kuriuos parapijiečius šaltiniu tapo pokalbiai su vietos dvasios tėvais ir parapijiečiais. Šiame tyrime pirmą kartą istoriografijoje taip plačiai naudojamasi žodinės sentikių istorijos medžiaga, susijusia su KSB, iš dalies ir su socialine miesto istorija.Žodinės istorijos medžiaga bendraujant su pateikėjais surinkta daugiausia 2016-2019 m. Buvo naudojamasi pusiau struktūruotais interviu, naratyvo interviu ir laisvaisiais pokalbiais. Iš viso surinkta 17 interviu ir surengti 6 teminiai pokalbiai. Šie įrašai yra užrašyti skirtingu laiku, pasižymi nevienodu informatyvumu ir turiningumu. Kadangi duomenys apie ankstyvąją bendruomenės istoriją palyginti skurdūs, kai kurių parapijiečių pasakojimai apie šeimų religinį gyvenimą, religinius papročius ir apeigas pačioje KSB, santykį su valdžia, kasdienę buitį teikia daug informacijos ir dažnai yra itin svarbūs. Istorinės literatūros apie KSB negausu. Ši tema iki šiol nebuvo atskirai tyrinėta. Platus ir aktyvus domėjimasis turtinga Klaipėdos (buvusio Memelio), seniausio Lietuvos miesto, istorija ir šiuolaikine padėtimi, jos įvairiapuse kultūra, kilęs per pastaruosius tris dešimtmečius lietuvių ir užsienio istoriografijoje, beveik neskyrė dėmesio vietos sentikiams ir jų pomorų bendruomenei, įsikūrusiai palyginti vėlai - tik 1946-aisiais. Iki pat šių dienų daugumai klaipėdiečių, kitų Lietuvos gyventojų, iš dalies ir tyrėjų nežinoma liko ir tai, kad ši religinė bendruomenė įkurta sentikių, prievarta perkeltų iš Lenkijos į sovietų Lietuvą 1941 m. pavasarį susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui sovietų valdžia neleido jiems grįžti į gimtinę Suvalkų krašte Lenkijoje. Negalima sakyti, kad Klaipėdos sentikiai, palyginti ilgai pasižymėję išskirtinę regionine ir religine („Suvalkų sentikiai“, rus. сувалкские староверы) tapatybe, šiuolaikinėje lietuvių istoriografijoje būtų buvę visiškai pamiršti. [...]. [Iš leidinio]