LTJ. Jablonskio teiginiai visada buvo grindžiami faktais: gyvosios kalbos pavyzdžiais ir kitų žodynų duomenimis. Rašyti žodyną jis buvo visapusiškai pasirengęs. Tai rodo ne tik kruopščiai surinkta medžiaga, bet ir A. Juškos žodyno redagavimas, išleistų žodynų recenzijos su tokiems leidiniams ir jų rengėjams keliamais reikalavimais. Rašydamas apie A. Juškos žodyno trūkumus, kalbininkas vis dėlto pripažino didžiulę reikšmę ir vertę - juk tai darbas, kuriame surinkta daugybė iki tol nežinotų, tarmėse gyvuojančių žodžių. Kruopščiai redaguodamas, atidžiai taisydamas A. Juškos žodyno netikslumus ir klaidas, įvertino teisingus pavyzdžius ir suprato žodyno svarbą. Daugelį A. Juškos iš gyvosios kalbos surinktų pavyzdžių J. Jablonskis įtraukė ir į savo kartoteką. J. Jablonskio kartoteka Lietuvių kalbos žodynui medžiaga, kurios šaltiniai - gyvosios kalbos leksika, žodynai, gramatikos, tautosakos rinkiniai, įvairūs raštai - buvo pakankama žodynui parašyti. Šią kartoteką būtina padaryti prieinamą tirti ir analizuoti. J. Jablonskis duomenims rinkti turėjo didžiulį būrį talkininkų, kurie, įvairiose Lietuvos vietose užrašinėjo arba tikslino kartotekos medžiagą, kiti išrašinėjo sakinius iš raštų. Kalbininkas pats nespėjo parašyti, bet savo darbais daug prisidėjo prie lietuvių kalbos žodyno parengiamųjų darbų. [Iš straipsnio, p. 43]