LTStraipsnyje, pristačius istorinį kontekstą, koncentruojamasi į Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomą rankraštį – gradualą F22-103, datuojamą XIV a. ir priskiriamą Vilniaus bernardinams. Mėginant išryškinti vietinio grigališkojo giedojimo savitumus, analizuojamas introitas 'Gaudeamus… Mariae… Assumptione', skirtas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmei (Žolinei). Taikant komparatyvistinį metodą ir šaltiniotyrą, kūrinys lyginamas su seniausiais jo variantais adiastematiniuose X–XI a. rankraščiuose, kurių pagrindu sudaryti šiuolaikiniai melodinės-ritminės restitucijos leidiniai ('Graduale Triplex, Graduale Novum'). Taip pat atsižvelgiama į introito 'Gaudeamus...' variantus kituose Vrublevskių bibliotekoje saugomuose bernardinų gradualuose (F22-105, F22-106). Vrublevskių bibliotekos rankraščių kolekcija nėra sistemiškai tyrinėta. Išsamiausia ligšiolinė studija – muzikologės Wiktorijos Gonczarowos straipsnis (Gonczarowa 1994), fiksuojantis Vilniaus bernardinų vienuolyno manuskriptus. Naujų detalių apie juos pateikė Jonas Vilimas (2012), vieną iš rankraščių aprašė Pawełas Gancarczykas (2003). Bendresnio pobūdžio publikacijų apie bernardinų muzikinį palikimą ir grigališkąjį choralą Lietuvoje yra parengusi Jūratė Trilupaitienė (1998, 2005). Minėtini dailėtyrininkų Eriko Slavėno (1991, 1992), Tado Adomonio (1967) straipsniai apie rankraščių iliuminacijas. Muzikologiniams tyrinėjimams kontekstą suteikia aptariamojo laikotarpio istorijos, dailėtyros, bažnyčios istorijos darbai; kai kuriais jų remiamasi straipsnyje. Reikšminiai žodžiai: grigališkasis giedojimas, rankraščiai, gradualai, Vilniaus bernardinai, XIV–XV a., introitas 'Gaudeamus… Mariae… Assumptione'. [Iš leidinio]
ENHow did medieval Gregorian Vilnius sound? More specifically, how did it sound in the 14th century, when Grand Duke Gediminas’ letters to European cities and the Pope had already been written in the pagan capital by the Franciscans, and in the 15th century, when the newly adopted Christianity was being promoted by newly arrived monastic orders, among which the observant branch of the Franciscans – the Bernardines – occupied a special place? The Gregorian chant as a proper chant of the Roman Catholic Church was an integral part of the liturgy, however, we can reconstruct its specific local forms – its sound – only on the basis of the manuscript sources of the period. After outlining the historical context, the article focuses on the manuscript Gradual F22–103 stored in the Wroblewsky Library of the Lithuanian Academy of Sciences. The Gradual dates from the 14th century and is attributed to the Bernardines (Observants, the Order of Friars Minor) of Vilnius. The characteristic features of the local tradition of Gregorian chant are sought by analysing the introit 'Gaudeamus… Mariae… Assumptione…' for the Assumption of the Blessed Virgin Mary. Using the comparative method and source research, the introit is compared with its earliest versions from the adiastematic Gregorian manuscripts of the 10th–11th centuries, which became the basis for modern Gregorian publications of melodic-rhythmic restitution ('Graduale Triplex, Graduale Novum'). Versions of the introit Gaudeamus in other Bernardine manuscripts kept at the Wroblewsky Library of the Lithuanian Academy of Sciences have also been taken into consideration. Keywords: Gregorian chant, manuscripts, graduals, Vilnius’ Bernardines, 14th–15th centuries, introit 'Gaudeamus… Mariae… Assumptione…'. [From the publication]