Žydai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje: sugyvenimo aspektai : disertacija

LTDisertacijos objektas – žydų bendruomenės, kaip LDK visuomenės dalies, istorija ir santykiai su krikščioniškąja (dažniausiai – katalikiškąja) visuomene. Tyrimu siekta atskleisti LDK visuomenės ir žydų tarpusavio santykius, juos lėmusius veiksnius, sambūvio problemas, jų sprendimo būdus. Atskira tyrimo kryptis yra kitų LDK nekrikščionių – totorių ir karaimų požiūris į žydų bendruomenę, siekiant atskleisti kaip jų vertinimuose atsispindėjo krikščioniškoje visuomenės dalyje įsišakniję stereotipai, nustatyti šios recepcijos tikslus, pobūdį, modifikacijas. Sugyvenimo visuomenėje paradigma leidžia įvairiapusiškai pažvelgti į žydų ir LDK visuomenės santykius, stebėti jų pokyčius nuo 1388 m. (pirmas šaltinis, minintis LDK įsikūrusius žydus) iki trečiojo Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimo. Kai kuriais atvejais chronologinius rėmus tikslino ir konkrečių reiškinių ar tendencijų pasireiškimo laikotarpiai. Tyrime kelti tikslai: 1) apibūdinti žydų bendruomenę (struktūra, skaitlingumas, sklaida), išskiriant ją kaip visuomenės dalį; 2) įvertinti žydų teisinę ir socialinę padėtį LDK, jos kaitą, nustatyti Lenkijos ir LDK žydų teisinės ir socialinės padėties skirtumus; 3) apibrėžti žydų socialinį statusą; 4) nustatyti žydų ir miestiečių konfliktų epicentrus, santykių reguliavimo būdus; 5) rekonstruoti visuomenės (krikščionių ir nekrikščionių) požiūrį į žydus ir jį formavusius veiksnius, vertinimų recepcijos kelius; 6) įvertinti žydų bendruomenės laikyseną nepakantos akivaizdoje bei poveikio visuomenei būdus. Tyrimas paremtas publikuotais ir archyviniais XV–XVIII a. šaltiniais. [Iš leidinio]

ENThe dissertation studies Jewish communities as part of the GDL (Grand Duchy of Lithuania) society, their history and links with the Christian (usually – Catholic) community. It explores the factors affecting relations between Jews and others, the problems of co-existence, and how they were solved. Another direction of the study was the attitude of other non-Christians of the GDL – the Tartars and Karaites – toward the Jewish community. It is investigated whether these communities shared stereotype views held by the Christian community. The paradigm of community cohabitation allows a multi-faceted look at how relations between Jews and others evolved from 1388 (first mention of Jews settling in the GDL) until the third partition of the Lithuanian-Polish Commonwealth. The aims of the study are: 1) to describe the Jewish community (structure, numbers, dispersion) as a distinct part of GDL society; 2) to assess the Jews’ legal and social situation in the GDL, its change, and to establish the difference between the legal and social situation of Jews in the GDL, and of those in Poland; 3) define the social status of Jews; 4) to establish the points of conflicts between urban Jews and other city dwellers, and how they were regulated; 5) to reconstruct the rest of society’s (Christians and non-Christians) attitude toward the Jews and the factors that shaped it 6) to assess the behaviour of the Jewish community in the light of intolerance and the ways it affected the society. The study was based on published and archival 15–18 c. sources.