Kirčiavimo kodifikacijos bruožai Petro Būtėno "Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlyje"

LTP. Būtėno pasirinktą kirčiavimo kodifikacijos kryptį galima apibūdinti kaip sisteminę, paremtą ne tik bendrinės kalbos pagrindo tarme (panemunės šnekta), besiformuojančia norminimo tradicija (J. Jablonskio, V. Kamantausko ir kitų kalbininkų darbais), bet ir realia vartosena (tarmių ir šnekamosios kalbos faktais), kai kuriais atvejais ir to paties linksniavimo tipo kirčiavimo analogija. P. Būtėnas atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų klausimą, kad kodifikuotą normą ne visais atvejais lengva nustatyti, nes „dėl kai kurių žodžių kirčiavimo dalykų stačiai reiktų susitarti, o tai tegali padaryti, geriausiai, tam tikra Švietimo Ministerijos skirtoji komisija.“ Šiandien P. Būtėno „Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis“ vertintinas kaip kvalifikuotai parengtas apibendrinamojo pobūdžio mokomasis ir norminamasis leidinys, metodiškai ir moksliškai gerai sudaryta mokomoji priemonė. Belieka pritarti A. Pupkiui, kad šis vadovėlis svarbus kaip tam tikras tarties ir kirčiavimo norminimo orientyras tiriant vėlesnius šios srities kalbininkų darbus. Juolab kad mokyklai ir gyvenimui skirta knyga neabejotinai turėjo įtakos vėlesniems teoriniams ir praktiniams akcentologijos darbams. [Iš straipsnio, p. 42]

• Antano Baranausko bendrinės rašomosios kalbos idėjos ir jų (ne)realizacija spaudiniuose : (XIX amžiaus pabaiga - XX amžiaus pradžia) / Jurgita Venckienė. Kalbos istorijos ir dialektologijos problemos. 4 / sudarė Vilija Ragaišienė, Violeta Meiliūnaitė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 87-129.
• Linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantai pietų aukštaičių ir rytų aukštaičių vilniškių tarmėse : disertacija / Vilija Ragaišienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2010. 251 p.