Petras Būtėnas: skiriama 125-osioms gimimo metinėms

LTP. Būtėnas - plataus akiračio, nepaprastai darbštus kalbininkas, etnologas, lietuvių kalbos mokytojas, vienas aktyviausių tautotyros sąjūdžio Lietuvoje dalyvių, nepriklausomos Lietuvos kariuomenės savanoris, vertėjas, žurnalistas, aktyvus kelių visuomeninių organizacijų narys, Lietuvos patriotas. Nemažai jo gyvenimo pėdsakų likę ne tik gimtajame Pasvalio krašte, bet ir Linkuvoje, Mintaujoje, Bauskėje, Voroneže, Šiauliuos, Kaune, Panevėžyje, Vokietijos DP stovyklose ir JAV. Gimė jis 1896 m. birželio 27 d. Dovydų kaime (dabar Pasvalio r.), mirė 1980 m. spalio 4 d. Bostone (JAV), buvo palaidotas Toronte. Minint šimtąsias P. Būtėno gimimo metines, palaikai 1996 m. birželį sūnaus Donato Būtėno rūpesčiu ir lėšomis parvežti į Lietuvą ir perlaidoti Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse (Ramygalos g.). Knyga „Kultūros studijos Panevėžyje. Petras Būtėnas“ - pirmasis rašytinis paminklas kūrybiniam P. Būtėno palikimui įvertinti. Ji skirta šio kalbininko 125-osioms gimimo metinėms ir supažindina su dešimties autorių naujausiais P. Būtėno darbų tyrimais. Lietuvos istorijai ir kultūros paveldui svarbi yra „Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa“ (1925), iki šiol mokslinės vertės nepraradęs apibendrinamasis „Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui“ (1931). Trečiame žurnalo „Archivum philologicum“ numeryje 1932 m. išspausdintoje studijoje „Aukštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos“ P. Būtėnas atidžiai aprašė gimtosios tarmės ribas, nepakitusias per daugiau kaip 400 metų.Pristatomi ir vertingi Lietuvos bibliotekose ar privačiose kolekcijose saugomi P. Būtėno rankraščiai apie gimtąjį Dovydų kraštą (Pasvalio r.) ir rašytąją šiaurės panevėžiškių tarmės fonetikos gramatiką. Taip pat pasakojama apie P. Būtėno mokymosi metus Bauskėje, veiklą Lietuvių - latvių draugijoje ir apie domėjimąsi naujausiais Latvijos mokslininkų filologų darbais. Viliamės, kad kūrybinis P. Būtėno palikimas mokslininkų ar kitų tyrėjų dėmesio sulauks ir ateity. [Iš leidinio]

ENPetras Būtėnas (1896-1980) was an extraordinarily talented, broad-minded, hard-working linguist, and a Lithuanian language teacher, one of the most active ethnologists in Lithuania, a volunteer of the independent Lithuanian army, translator, journalist, an active member of several public organizations, and a patriot. There are many traces of his life not only in his native Pasvalys district but also Linkuva; Mintauja (Mitava; now Jelgava) and Bauska in Latvia; Voronezh in Russia; Šiauliai, Kaunas, Panevėžys; in German DP camps and the US. Born in the village of Dovydai (now Pasvalys district) on 27 June 1896, he died in Boston (US) on 4 October 1980 and was buried in Toronto. In commemoration of the 100th anniversary of Būtėnas’ birth, his son Donatas Būtėnas brought his remains to Lithuania in June 1996 and reburied them in the cemetery of the Cathedral of Christ the King in Panevėžys (Ramygala St.). The book Kultūros studijos Panevėžyje. Petras Būtėnas (Cultural studies in Panevėžys: Petras Būtėnas) is the first written monument to assess his creative legacy. It is dedicated to the 125th anniversary of the linguist’s birth and carries the latest research into Būtėnas’ works by ten authors. Būtėnas’ “Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa” (The program for collecting information about Lithuanian ethnography and antiquities; 1925) is important for the history and cultural heritage of Lithuania. His “Lietuvių kalbos akcentologijos vadovėlis. Mokyklai ir gyvenimui” (A Textbook of Lithuanian Language Accentology: For School and Life; 1931) has not lost its scientific value until now. The 1932 third issue of the magazine Archivum philologicum carried the study “Aukštaičių tarmės okuojančiosios pašnektės sienos”, in which Būtėnas described in detail the boundaries of his native dialect, which had not changed in more than 400 years.Būtėnas’ valuable manuscripts about his native Dovydai village (Pasvalio district) and the written phonetic grammar of the northern Panevėžys dialect that are kept in public libraries and private collections are also presented. His years of study in Bauska, his activities in the Lithuanian-Latvian Society and his interest in the latest research of Latvian philologists are also touched upon. We hope that Petras Būtėnas’ creative legacy will also attract the attention of other researchers. [From the publication]