Tautinių mažumų įvaizdžiai Lietuvoje XX a. 4-tame dešimtmetyje: tautininkų ideologinės-politinės srovės pažiūros : disertacija

LTDisertacijos tyrimo objektas – tautinių mažumų (žydų, lenkų, vokiečių) nacionalinės integracijos strategijos, etinės legitimacijos išraiška tapę tautinių mažumų įvaizdžiai tautininkų ideologinėje paradigmoje ketvirtajame XX a. dešimtmetyje. Tautininkų srovė suprantama plačiąja prasme, kaip ji buvo suprantama to laiko tautininkų spaudoje. Nustatyta, jog žydų nacionalinę integraciją komplikavo mažumos dominavimas ekonominiame sektoriuje. Tuo tarpu lenkai ir vokiečiai galėjo remtis savo valstybių parama, jų integraciją sunkino tarpvalstybiniai teritoriniai ginčai. Tautinių mažumų įvaizdžiai buvo priemonė, kuria Tautininkų vyriausybė mėgino patekti savo politiką ir paveikti visuomenę. Visas įvaizdžių kūrimas vyko per spaudą, bet tai daryta atsižvelgiant į tarptautinius įsipareigojimus. Tautininkai stengėsi sukurti labai diferencijuotą žydų tautinės mažumos įvaizdį, išskiriant kelias grupes pagal tautinio ir valstybinio lojalumo kriterijus. Lenkų tautinės mažumos įvaizdis buvo mažiau diferencijuotas. Remiantis etnine tautinės kilmės koncepcija lenkų tautinės mažumos atstovus tautininkai laikė ne lenkais, o polonizuotais lietuviais. Dėl Vilniaus problemos lenkų mažuma nelaikyta lojalia Lietuvai. Vokiečių tautinės mažumos įvaizdžių problemos sietos tik su Klaipėdos krašto kausimu. Įvaizdis nulemtas teritorinio ginčo su Vokietija, ekonominių, kultūrinių ir politinių priežasčių. Tautininkų pažiūros per visą ketvirtąjį dešimtmetį keitėsi, kurias lėmė ekonominiai, politiniai ir kultūriniai veiksniai.

ENThe dissertation looks at the images of national minorities (Jews, Poles, and Germans) that became an expression of ethical justification for the integration strategy for national minorities in the ideological paradigm of the nationalists (tautininkai) in the 1930s. The definition of tautininkai is taken to be that as used in the press of the era. It was understood that the national integration of Jews was complicated by their domination of the economic sector. The integration of Poles and Germans was made more difficult by the interference of the governments of those countries and the territorial disputes between Lithuania and Poland and Germany. The creation of images of national minorities was one method that the tautininkai government could use to influence public opinion. This took place in the press, but always with an eye to international sensitivities. The image the tautininkai drew of the Jews was not homogeneous; they distinguished several groups, depending on their degree of loyalty to the Lithuanian national and country. The image of the Polish minority was more homogeneous. Having regard to considerations of ethnic origin, the tautininkai held the Poles to be Polonised Lithuanians instead of real Poles. The Polish minority was considered to be disloyal because of its support of Poland’s occupation of Vilnius and part of southeastern Lithuania. Similarly, the German minority was considered problematic because of the Klaipėda issue and its relationship to Germany’s, economic, cultural and political activities. The ideology of the tautininkai evolved during the 1930s in response to economic, political and cultural factors.