Nuodinga viruso dovana, skiepo dovana ir žmonijos evoliucija: apie biopolitikos ir biofilosofijos konvergenciją

LTStraipsnyje analizuojamos COVID-19 pandemijos pamokos potencialaus biopolitikos ir biofilosofijos dialogo požiūriu. Teigiama, kad pandemija, nepaisant baisių žmonijai sukeltų kentėjimų, turėjo ir pozityviąją pusę, nes privertė mus pakelti savo etinį, socialinį ir politinį sąmoningumą į kokybiškai naują lygį. Šiuo atžvilgiu naujasis koronavirusas gali būti traktuojamas kaip farmakonas, pharmakon, t. y. tiek kaip nuodas (kaip rodo ir pati lotyniško žodžio virus etimologija), tiek kaip vaistas – arba kaip dovana. Straipsnio autorius, atkreipdamas dėmesį į faktą, kad virusai, griežtai kalbant, nėra nei gyvi, nei negyvi, tačiau, nepaisant to, jie vaidina svarbų vaidmenį gyvų organizmų evoliucijoje, argumentuoja, jog „nuodinga“ naujojo koronaviruso dovana ir COVID-19 vakcinų dovana sąveikauja – atrankos proceso inicijavimo ir jo koregavimo (apribojimo) būdu – su šia pandemija susijusiame konkrečiame žmonių populiacijos narių natūraliosios atrankos procese, taip darydamos poveikį žmonijos evoliucijai: „nuodinga“ viruso dovana veikia aktyviai, sukeldama žmonėms biologinį iššūkį, o vakcinų dovana veikia negatyviai, apribodama viruso sukelto iššūkio mastą bei intensyvumą. Akivaizdu, kad asmenys, paskiepyti nuo COVID-19, nors ir nėra visiškai apsaugoti nuo koronavirusinės infekcijos keliamų grėsmių, būtent dėl pasiskiepijimo koronaviruso veikimo inicijuotos natūraliosios atrankos procese dalyvauja žymiai mažesniu mastu bei laipsniu.Atsižvelgiant į tai, kad asmeniniai sprendimai priimti arba atmesti COVID-19 vakcinos dovaną yra susiję su tam tikrais asmeniniais įsitikinimais, galima tvirtinti, kad šiuo konkrečiu natūraliosios atrankos proceso atveju tam tikrų specifinių pažiūrų laikymasis atrenka žmones pagal tam tikrus kognityviniu, etiniu ir socialiniu atžvilgiu svarbius asmeninius bruožus, darančius įtaką asmeninių sprendimų priė- mimui ir galbūt bent iš dalies nulemtus genų. Dėl to ne tik poreikis skubiai veikti – veikti biopolitiškai – COVID-19 pandemijos (o ateityje – ir kitų panašių pandemijų) akivaizdoje, bet ir būtinybė mąstyti – mąstyti biofilosofiškai – apie globaliai besireiškiančią ir bendroje biologinėje terpėje vykstančią žmonių ir virusų sąveiką, išryškina naujos tendencijos – biopolitikos ir biofilosofijos konvergencijos – svarbą.vRaktažodžiai: naujasis koronavirusas, COVID-19 pandemija, vakcinos, biopolitika, biofilosofija. [Iš leidinio]

ENThe author of the article analyses the lessons from the COVID-19 pandemic in terms of a possible dialogue between biopolitics and biophilosophy. It is argued that the pandemic, despite the horrific sufferings it has caused to humankind, had a certain positive side to it as it made us raise our ethical, social and political consciousness to a qualitatively new level. In this sense, the new coronavirus might be viewed as a pharmakon, that is, both as a poison (as the etymology of the Latin word virus suggests) and as a remedy – or as a gift. The author, drawing attention to the fact that viruses, strictly speaking, are neither alive nor dead, yet play a significant role in the evolution of living organisms, argues that the “poisonous” gift of the new coronavirus and the gift of COVID-19 vaccines interact – either by way of the initiation of the selection process or by way of its correction (limitation) – in the process of natural selection of the members of human population, thus affecting human evolution: the “poisonous” gift of the virus acts positively, presenting a biological challenge to humans, and the gift of vaccines acts negatively, by way of correcting this process, that is, selectively limiting the extent and intensity of the challenge posed by the virus. It is evident that individuals vaccinated against COVID-19, though they are not completely exempt from the dangers of coronaviral infection, participate in the process of natural selection, initiated by the action of coronavirus, to a significantly lesser extent and degree.Bearing in mind that personal decisions to accept or decline the gift of a COVID-19 vaccine are related to certain personal convictions, one might claim that, in the process of this particular case of natural selection, holding to certain specific convictions selects humans for certain cognitively, ethically and socially important personal traits that play a role in personal decision-making and are, as we might suggest, at least partially influenced by genes. Therefore, not only the urgency to act promptly – to act in a biopolitical sense – in the face of such challenges as COVID-19 pandemic (and, in the future, in the face of dangers posed by similar pandemic diseases), but also the necessity to reflect – to reflect in biophilosophical sense – on the interaction between humans and viruses that takes place on a global scale and in a common biological medium highlight the importance of a new trend – that of the convergence between biopolitics and biophilosophy. Keywords: new coronavirus, COVID-19 pandemic, vaccines, biopolitics, biophilosophy.