Skandinavija Lietuvos diplomatijoje 1918-1940 metais : disertacija

LTŽvelgdami į Skandinavijos sampratos raidą ir kaitą 1915–1949 m., matysime, kad 1915–1917 m. susiformavo ir iki 1920 m. gyvavo Skandinavijos – informacinio ir finansinio tilto (į rytus ir į vakarus), Skandinavijos – politikos bei propagandos centro samprata, nuo 1918 m. įgavusi naujų niuansų. 1917 m. pabaigoje–1918 m. pradžioje Skandinavija tapo vienu iš lietuvių politinių–diplomatinių centrų užsienyje. 1918–1919 m. susiformavo Skandinavijos punctum saliens samprata. 1918–1919 m. Skandinavija tapo Lietuvos pasiuntinybių steigimo lydere bei buvo Lietuvos diplomatų ir lėšų paskirstymo centras. 1919 m. pabaigoje–1920 m. pradžioje Skandinavijos vaidmuo Lietuvos diplomatijoje ėmė keistis. Skandinavija prarado punctum saliens vaidmenį ir įgijo naują – tarpininko prekybos srityje (ypač Kopenhaga) bei politinės-moralinės atramos (sprendžiant Vilniaus klausimą) vaidmenį. 1923 m. Klaipėdos prijungimas gerokai pakoregavo lietuviškąją Skandinavijos percepciją. Skandinavija tapo ekonomine partnere ir Lietuvos diplomatijos ramsčiu Tautų Sąjungoje sprendžiant Vilniaus ir Klaipėdos problemas (1923–1924 m.). Nuo 1929 m. ėmė formuotis Skandinavijos – lietuvių kultūros propagavimo centro bei intelektualinio bendradarbiavimo partnerio samprata, gyvavusi iki Lietuvos cesijos akto 1940 metais. Skandinavija Lietuvai 1929–1940 m. buvo svarbi kaip finansų ir kredito šaltinis bei ginklų Lietuvos krašto apsaugai užsakymo vieta. 1937–1940 m. Skandinavija Lietuvai tapo neutraliteto politikos pavyzdžiu bei informaciniu–propagandiniu centru. [Iš leidinio]

ENAn analysis of the changing concept of Scandinavia 1915–1949 shows that from 1915 to 1920 Scandinavia was seen as an informational and financial bridge between East and West, but after 1918, when it became one of Lithuania’s political–diplomatic focuses, it acquired the nuance of a centre of politics and propaganda. In 1918–1919 the concept of Scandinavia as a punctum saliens developed. At this time Scandinavia became one of the most important focuses for Lithuanian diplomacy, and its financial distribution centre. In 1919–1920 Scandinavia’s role in Lithuanian diplomacy began to change. It lost the punctum saliens role and acquired another: a trade broker (particularly Copenhagen) and an ‘honest broker’ in negotiations over the issue of Vilnius. In 1923 Lithuania’s annexation of the. Klaipėda territory helped Lithuania’s image in Scandinavia. Scandinavia became an economic partner and Lithuania’s diplomatic supporter in the League of Nations in regard to the issues of Vilnius and Klaipėda (1923–1924). From 1929 a conception started to form of Scandinavia as a centre for propagation of Lithuanian culture and a partner in intellectual collaboration, which survived until Lithuania’s annexation by USSR in 1940. From 1929 to 1940 Scandinavia was important to Lithuania as a source of finance and credit, and a place to purchase arms for Lithuania’s defence. In 1937–1940 Scandinavia became a role model to Lithuania for neutrality in politics, and an information–propaganda centre. [From the publication]

• Die Haltung Schwedens zur Angliederung des Memelsgebietes an Litauen, 1923-1924 / Saulius Pivoras. Annaberger Annalen über Litauen und deutsch-litauische Beziehungen. 2000, Nr. 8, p. [24-32].
• Klaipėdos pripažinimas Lietuvai ir Švedijai (1923-1924) / Saulius Pivoras. Kultūros barai. 2001, Nr. 3, p. 73-77.