LTŠiame straipsnyje yra tikslingai gilinamasi į vaikų kalbą ir jos vystymuisi įtaką darančius kalbos sutrikimus, tokius kaip fonologiniai sutrikimai, kalbos neišsivystymas, kalbos netekimas, kalbos nesupratimas. Atlikti tyrimai rodo, jog kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turinčių vaikų dalis sudaro maždaug 50 proc. visų vaikų, turinčių specialių ugdymo poreikių. Tai reiškia, kad vaikai, turintys minėtų kalbos sutrikimų, turi būti ugdomi pasitelkiant specialias priemones. Viena iš tokių priemonių gali būti meninis ugdymas, apimantis vaidybą, dailės terapiją, žaidimus ir pan. Straipsnį sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje išryškinami veiksniai, kurie daro įtaką kalbos įgūdžių vystymuisi ir kalbos sutrikimų įveikimui, pristatomi 4-5 metų vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, kalbos įgūdžių lavinimo galimybės, taikant meninio ugdymo (vaidybos) elementus, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose. Antrojoje dalyje pateikiami 4 - 5 metų amžiaus vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, kalbos įgūdžių lavinimo galimybių, taikant meninio ugdymo (vaidybos) elementus, empirinio tyrimo rezultatai. Daroma prielaida, kad nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų galimybių ir nuo pedagogų kompetencijos priklauso vaikų, turinčių kalbos sutrikimus, ugdymo efektyvumas. Reikšminiai žodžiai. Kalbos sutrikimai, meninis ugdymas, vaidybos elementai. [Iš leidinio]