LTDanijos santykiai su Lietuva 1918 – 1940 m. rutuliojosi bendrame tarptautinės situacijos ir priklausomai nuo jos besikeičiančių Danijos interesų ir tikslų bei veiklos galimybių konteksto. Danijos ir Lietuvos santykiai tarpukaryje skirstytini į tris kiekybiškai ir kokybiškai skirtingus etapus, : 1918 – 1925 m., 1926 – 1933 m., 1933 – 1940 m., atspindinčius Danijos geopolitinės padėties kaitą ir tarptautinės bei dviejų šalių vidaus padėties raidą. Valstybės poveikis Lietuvai 1918 – 1940 m. buvo minimalus, bet apčiuoptinas. Kopenhaga, visą tarpukario dvidešimtmetį, iš esmės laikydamasi savo tradicinės nuostatos – veikti objektyviau tarptautinės sistemos rėmų ribose, o ne mėginti juos keisti, vengė ir neracionaliu laikė nors kiek ryškiau prisidėti prie iš esmės revizionistinių Lietuvos užsienio politikos pastangų. Antra vertus, Danijos požiūrio interesų ir politikos Rytų Pabaltijyje rezultatas – santykiai su Lietuva – prisidėjo prie pastarosios tapimo tarptautinio bendravimo partneriu, ką paliudijo konkreti Danijos santykių su Lietuva istorija. Daniškosios Lietuvos percepcijos atskleidimas ir Danijos istorinių šaltinių įvedimas į istoriografinę apyvartą praplečia bendrąjį žinojimą apie eilę tarpukario Lietuvos užsienio politikos faktų. Lietuvos diplomatinio pripažinimo svarstymai Skandinavijos sostinėse sudaro prielaidas įvairiau interpretuoti Hymanso projektų atmetimo reikšmę Lietuvos valstybingumui.
ENThe main objective of the dissertation is to review narrow-blade wedge axes (1st-10th century), which have been found in Lithuania, on the basis of two aspects – typological and econometric. The main objectives of the typological analysis are the following: presentation of the classification of the forms (vertical projection) and wedges (horizontal projection) of narrow-blade wedge axes; definition of geography and identification of chronological periods of classification forms. The work discusses ornaments and suggests their new purpose through the analysis of ornamented narrow-bladed wedge axes of all types. The typological analysis has shown that 10 main forms of axes existed within the respective periods, including the three main forms of wedged axes and three forms of eye handle axes. Narrow-blade wedge axes mostly prevailed in Central, Northern, Northeast and Southeast Lithuania. The researcher claims there were five forms of ornamented axes, whose ornaments are related to the tumulus culture of Eastern Lithuanians. The ergonomic research of axes has shown that narrow-blade wedge axes were very efficient. However, the research does not explain the purpose of each of the axes analysed. In addition, the author claims that the ways and methods of work with prehistoric axes were based on the cognition of empirical laws of mechanics. The research also presents comprehensive visual, statistical and graphic information.