LTKnygoje aprašoma PLB raida. Nors su jos veikla siejosi ir kitų lietuviškų organizacijų (Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT’os), VLIK’o, Bendro Amerikos Lietuvių Fondo (BALF’o) ir kitų), įstaigų ir fondų vardai ir darbai, tačiau apie jas darbe nebus rašoma, nes knygos rengėjai žiūrėjo per PLB langą. Šiuo darbu siekiama, kad PLB atlikti darbai neliktų pamiršti, bet primintų lietuviams Lietuvoje ir plačiojoje diasporoje, kas buvo padaryta siekiant patiems „neištirpti“ svetimųjų jūroje ir laisvinant pavergtą Lietuvą. Tai turėtų suteikti akstiną ir būsimoms lietuvių kartoms toliau dirbti lietuvybės labui, tačiau jau gerokai pasikeitusiomis sąlygomis, kai turime atramą savo tikroje ar tik dvasinėje Tėvynėje Lietuvoje. Knygą sudaro dvi dalys. Pirmoje aprašoma lietuvių veikla iki PLB įkūrimo: trumpai aptariama Draugijos Užsienio Lietuviams Remti (DULR) veikla, kuri darė įtaką tolesniam lietuvių užsienio šalyse susibūrimui po PLB skėčiu, plačiau aprašoma lietuvių veikla Vokietijoje, pabėgėlių stovyklose. Vėliau pereinama prie PLB susiorganizavimo, jos institucijų ir jų veiklos aprašymo. Antra knygos dalis skirta Lietuvių Bendruomenių, sudarančių PLB, veiklos apžvalgai. Ši dalis apima 35 kraštus visame pasaulyje. Pabrėžtina, jog šios Bendruomenės turi ryškių skirtumų. Natūraliu būdu lietuvių bendruomenės susikūrė Vakaruose. Po emigracijos iš Vokietijos lietuviai atsidūrė Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje. Vienur jie jau rado veikiančias lietuviškas organizacijas, parapijas ar kitokius centrus, kitur jas kūrė naujai. [Iš Įvado]