Siauraašmeniai pentiniai kirviai Lietuvoje (tipologija ir ergonomika) : disertacija

LTAutorius kelia tikslą - disertacijoje apžvelgti Lietuvoje randamus siuraašmenius pentinius kirvius (I – X a.) dviem aspektais – tipologiniu ir ergonominiu. Įgyvendinant tipologinio aspekto uždavinius: pateikiama siauraašmenių pentinių kirvių formų (vertikalios protekcijos) ir pleištų (horizontalios projekcijos) klasifikacija; apibrėžiama klasifikacinių formų geografija bei nustatomi chronologiniai jų rėmai. Peržvelgiant ornamentuotuosius siauraašmenius pentinius kirvius visoje tipologinėje schemoje, aptariami ornamentai bei naujai nusakoma jų paskirtis. Tipologinė analizė parodė, jog atitinkamais laikotarpiais egzistavo 10 pagrindinių kirvių formų; tarp jų išskirtos 3 pagrindinės pleištų ir 3 kotų kiaurymių formos. Labiausiai siauraašmeniai pentiniai kirviai buvo paplitę Vidurio, Šiaurės, Šiaurės Rytų ir Pietryčių Lietuvoje. Anot tyrėjo, ornamentuoti yra 5 formų kirviai, o ornamentika yra sietina su Rytų Lietuvos pilkapių kultūra. Tuo tarpu ergonomiškai įvertinus kirvių patogumą, tinkamumą, nustatyta, jog siauraašmenių pentinių kirvių tipas yra efektyvus ir tinkamas darbui, tačiau tyrimas nepateikė atsakymo kuris kirvis, kokiam darbui išskirtinai buvo naudotas. Tačiau išaiškinta, jog priešistorinių kirvių darbo būdai ir metodai paremti empiriniu mechanikos dėsnių pažinimu. Šalia viso to pateikiama gausi vaizdinė, statistinė ir grafinė informacija.

ENThe dissertation is aimed analysing blunt-ended narrow-blade axes discovered in Lithuania (1st-10th century) in two aspects, namely typological and ergonomic. Analysing the typological aspect, it provides a classification of forms (vertical projection) and wedges (horizontal projection) of blunt-ended narrow-blade axes; it defines the geography of classified forms and their chronological framework. The dissertation provides an overview of ornamented blunt-ended narrow-blade axes in the whole typological scheme, discusses ornaments and their purpose. According to the typological analysis, there were 10 main forms of axes in the respective periods, including 3 main forms of wedges and 3 forms of handle holes. Blunt-ended narrow-blade axes were the most popular in Central, Northern, North Eastern and South Eastern Lithuania. According to the researcher, there are 5 forms of ornamented axes, with the ornamentation linked with East Lithuanian tumulus culture. After evaluating the convenience and suitability of axes from the ergonomic point of view, it was established that blunt-ended narrow-blade axes were effective tools, but the study did not indicate specific works that could be performed using different axes. Nevertheless, it explained that prehistoric types and methods of work using an axe were based on the knowledge of empirical laws of mechanics. It also provides a lot of visual, statistical and graphic information.

• Ažušilės pilkapynas / Laurynas Kurila, Zenonas Baubonis, Vida Kliaugaitė. Lietuvos archeologija. 2010, t. 36, p. 221-270.
• Baliulių pilkapiai (Švenčionių r.) / Laurynas Kurila, Vida Kliaugaitė. Lietuvos archeologija. 2007, t. 30, p. 121-180.
• Geležiniai pleišto pavidalo kirviai Lietuvoje / Arvydas Malonaitis. Lietuvos archeologija. 2005, t. 27, p. 23–28.
• Lietuvos istorija. T. 2, Geležies amžius / redaktorius Gintautas Zabiela. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2007. 517 p.
• L. Kondratovičiaus-Sirokomlės tyrinėjimai Anciulių pilkapyne 1856 m / Laurynas Kurila. Istorija. 2002, Nr. 54, p. 40-46.
• Peršaukščio-Kasčiukų pilkapynas / Laurynas Kurila, Vida Kliaugaitė. Lietuvos archeologija. 2008, t. 33, p. 9-40.
• Rytų Lietuvos pilkapių kultūros nykimo klausimu / Laurynas Kurila. Istorija. 2003, Nr. 58, p. 25-38.
• Senieji baltų kirviai ir jų ergonomika / Arvydas Malonaitis. Lietuva iki Mindaugo / sudarytojai Eugenijus Jovaiša ir Adomas Butrimas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. P. 261-270.
• Vertikaliai įsmeigti ginklai Lietuvos geležies amžiaus paminkluose / Vytautas Kazakevičius, Arvydas Malonaitis. Istorija. 2004, Nr. 59/60, p. 3-12.
• Vigodkos (Dūkšto, Saksoniškių) II pilkapynas / Laurynas Kurila, Zenonas Baubonis, Vida Kliaugaitė. Lietuvos archeologija. 2007, t. 32, p. 145-170.