Rytų Lietuva neolito ir bronzos amžiaus sandūroje : disertacija

LTDisertacijos tikslas - įvertinti neolito ir senojo bronzos amžiaus kultūrinę – chronologinę situaciją rytinėje Lietuvos dalyje, parodant kultūrinių reiškinių raidą ir kaitą laike, išdėstant juos chronologine tvarka. Darbas yra apibendrinamojo pobūdžio. Siūloma kultūrinė – chronologinė schema turi esminių skirtumų nuo ankščiau suformuluotų minėto laikotarpio koncepcijų. Atsisakyta ankščiau dominavusios dialektinės kultūrinės raidos schemos, kai archeologinės kultūros buvo rikiuojamos chronologine tvarka, viena paskui kitą. Vietoje to pateiktas skirtingų kultūrų koegzistavimo ir tarpusavio sąveikos modelis. Grindžiant rytinės Lietuvos dalies kultūrinę – chronologinę schemą, tai daroma įgyvendinant tris fundamentalius uždavinius: a) sudarant aptariamo laikotarpio chronologiją ir periodizaciją, paremtą esminių kultūrinių reiškinių kaita bendraeuropiniame kontekste; b) išskiriant esminius identifikuojančius atskirų ar jų etapų bruožus, ypač tiems chronologiniams tarpsniams, kur jie nepakankamai aiškiai ir tiksliai buvo apibrėžti iki tol; c) remiantis archeologine medžiaga rekonstruojami ekonominiai ūkio modeliai, naudoti aptariamuoju laikotarpiu, juos siejant su konkrečiomis archeologinėmis kultūromis ar jų etapais.

ENThe object of the dissertation is to assess the situation in Eastern Lithuania at the interface of the Neolithic and Bronze ages, giving a chronological account of the development of certain cultural phenomena over time. This is a descriptive work. The cultural–chronological schema offered is fundamentally different from previously suggested conceptions of this time period. This article rejects the established schema of dialectic cultural development, in which archaeological cultures are arranged in a linear chronological order, one after the other. Instead, a model of coexistence and mutual interaction of different cultures is offered. In constructing a logical foundation for the cultural–chronological schema of the eastern part of Lithuania, three fundamental criteria were adhered to: a) the chronology and periodisation was based on basic cultural developments in the general European context; b) essential identifying features of each era were discerned, especially for those eras which have not yet been sufficiently clearly or accurately defined before now; c) using archaeological data, models were created of economic activity in each period in question, thereby linking them to specific archaeological cultures or their eras.

• Gludinti titnaginiai kirviai Lietuvoje / Džiugas Brazaitis, Gytis Piličiauskas. Lietuvos archeologija. 2005, t. 29, p. 71-118.
• Kretuonas : cut-marks on human bones and their implications for the burial traditions of Early-Middle Neolithic communities in Lithuania / Mantas Daubaras. Archaeologia Baltica. 2020, t. 27, p. 8-16.
• Narvos kultūros pietinė riba / Eglė Marcinkevičiūtė. Lietuvos archeologija. 2005, t. 29, p. 179-202.
• Pastatai Lietuvos akmens amžiaus gyvenviečių duomenimis / Augustina Grinkevičiūtė. Lietuvos archeologija. 2005, t. 28, p. 33-58.
• Pile dwellings in the Circum-Baltic area / Elena Pranckenaite, Ekaterina Dolbunova and Andrey Mazurkevich. Documenta praehistorica. 2021, 48, p. 102-116.
• Rytų Baltijos regiono virvelinės keramikos kultūros atstovų kilmė / Jurgita Žukauskaitė. Lietuvos archeologija. 2004, t. 25, p. 109-134.
• Senosios Europos socialinė struktūra ir ankstyvoji Rytų Pabaltijo visuomenė / Arvydas Malonaitis. Lietuva iki Mindaugo / sudarytojai Eugenijus Jovaiša ir Adomas Butrimas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. P. 153-156.
• Virvelinės keramikos kultūros kapai Rytų Baltijos regione / Jurgita Žukauskaitė. Lietuvos archeologija. 2007, t. 31, p. 71-90.