Moters statusas Lietuvos miestuose iki XVI a. vidurio: Vilniaus ir Kauno pavyzdys : disertacija

LTŠia disertacija užpildoma moters istorijos tyrimų Lietuvoje spraga ir nagrinėjama iki šiol istoriografijoje sepcialiai netyrinėta tema. Jos analizė taip pat atskleidžia savavaldžių miestų raidą teisiniu, ūkiniu bei socialiniu požiūriais, detalizuoja saksų-Magdeburgo teisės adaptacijos Lietuvoje pobūdį, konkretizuoja ikimoderniosios savivaldos elementus, paliečia kai kuriuos šeimos istorijos klausimus. Pirmajame skyriuje “Moteris viešajame miesto gyvenime”, remiantis publikuotais ir archyviniais šaltiniais, platesniame Vilniaus ir Kauno teisinės kasdienos kontekste nagrinėjamas miestietės ir miesto gyventojos teisinis statusas, nagrinėjamos moterų juridinio aktyvumo formos ir priežastys, atskleidžiami miesto teisės raiškos socialiniai aspektai. Europinio visuomenės modelio (individuali šeima) funkcionalumu Lietuvoje aiškinamas nustatytas moterų formalaus dalyvavimo turtinių santykių apyvartoje reiškinys. Pabrėžiant miestų ekonomikos ekstensyvų pobūdį tiriamu laikotarpiu bei remiantis miestiečių situacijos Vidurio Rytų Europoje analogijomis, konkretizuojama moterų ūkinė veikla Vilniuje ir Kaune. Antrajame skyriuje ”Moteris šeimoje” nagrinėjamos taip pat ir socialiniu bei etnokonfesiniu požiūriais nevienalyčių santuokų sudarymo Lietuvos miestuose sąlygos; nagrinėjama lyties veiksnio formaliai nevaržytos dukterų paveldėjimo teisės faktinė modifikacija; tiriamas sutuoktinių turtinių santykių pobūdis; analizuojami žmonos ir našlės padėtį miestiečių šeimose apibrėžę turto institutai bei jų funkcionalumas Vilniuje ir Kaune. [Iš leidinio]

ENThis dissertation helps to fill in the gap on the historical research of women in Lithuania and the so far not widely researched historiography topic. Its analysis also reveals the development of self-governing cities in terms of legal, economic, and social attitudes. It elaborates on the characteristics of adaptation of the Sax-Magdeburg rights in Lithuania and specifies the elements of pre-modern self-governance. In the first chapter "Women in Public Life of the Cities" it analyzes the legal status of a townswoman and a town resident, analyzes the forms and reasons for women's legal activeness, and reveals the social aspects of the city legal expression. The functionality of the European society model (individual family) in Lithuania is explained as formal participation of women in property relations. By stressing the extensive nature of the city economy during the researched period, and based on the analogy of the situation of the city dwellers in Central and Eastern Europe, the economic activities of women in Vilnius and Kaunas are specified. The second chapter "Women in Families" examines socially and ethno-confessional heterogeneous marriages in Lithuanian cities; it examines the factual modification of the inheritance rights of daughters formally unrestricted by the gender factor; analyzes the character of the spouses' property relations; analyzes the situation of a wife and a widow in the city families by defining property institutes and their functionality in Vilnius and Kaunas.