Apie Jono Meko šunį Niujorką
LTTolstant nuo neseniai pasibaigusio Jono Meko šimtmečio jubiliejaus, tebekyla minčių, ar likę dar neaptartų šio kūrėjo veiklos sferų, kūrinių, ar jo kūrybinis šimtmetis tikrai atrakintas ir įdėmiai apžiūrėtas įvairiais rakursais, ar tokius visa apimančius tyrinėjimus apskritai įmanoma atlikti, kada nors įpusėti? Anot semiotiko Algirdo Juliaus Greimo, „prie šimtmečio galima artintis dviem keliais: aprėpus jausmu jį visą kaip atmosferą arba apmąstant“. Mąstytojas, kalbėdamas apie XX a., lakoniškai išmėgino juos abu, tačiau koks kelias tiktų Meko atvejui, jo kūrybiniam gyvenimui, kuris laike kone prilygsta visam amžiui ar net epochai? Imtis šio gana keblaus uždavinio šįsyk bus mėginama per miestą ir jo ryšį su žmogumi, kūrėjo santykį su Niujorku, kuriame menininkas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, net apie 70 metų šiame kultūriškai itin intensyviame amerikietiškame didmiestyje. [...]. [Iš teksto, p.11]
