Augustino Voldemaro politinės biografijos mįslės

LTKadaise, o ypač 1926–1929 metais, profesoriaus Augustino Voldemaro pavardė buvo gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir tolokai už jos ribų. Tačiau šiandien, prieš pasakojant apie jo politinę karjerą, turbūt jau reikia skaitytojui šį tą priminti. Jis gimė 1883 metais Vilnijoje, Tverečiaus krašte, dabartiniame Ignalinos rajone, neturtingoje šeimoje. Tačiau dėl didelių įgimtų gabumų, atkaklumo ir su gerų žmonių pagalba Peterburge aukso medaliu baigė gimnaziją, taip pat labai gerai ir universitetą. Sėkmingai išbandė savo jėgas moksle, tapo, regis, pirmuoju mūsų tautiečiu docentu ir profesoriumi. O vėliau pasuko į politiką, buvo pirmosios nepriklausomos Lietuvos vyriausybės vadovu – 1918 metais, paskui užsienio reikalų ministru keliose vyriausybėse ir labiausiai išgarsėjo savo diplomatine veikla. 1926 metų gruodį – vėl premjeras. Tačiau 1929 metų rugsėjį jo politinė veikla, taip gerai prasidėjusi, baigėsi – nepaisant neabejotinai turėtų ypatingų politikui reikalingų gabumų ir didelio noro, atkaklių pastangų darbuotis politikoje. Kodėl taip atsitiko ir svarbiausia – koks šio veikėjo vaidmuo 1918–1940 metų Lietuvos Respublikos istorijoje? Pastarasis sudėtingiausias klausimas anaiptol nėra naujas, atsakymų į jį ieškota dar tarpukariu. Daugelis buvo A. Voldemarui palankūs, net pats Antanas Smetona – kurį laiką. O jis pats tvirtino, kad nepriklausoma Lietuva atsirado tik jo dėka. Vienas iš gana gausių jo gerbėjų net rašė, kad A. Voldemaras buvo toks talentingas ir didelio masto valstybininkas, jog būtų galėjęs sėkmingai valdyti kur kas didesnę valstybę nei Lietuva – net Kiniją. Žinoma, buvo ir visai kitokių, kategoriškai priešingų nuomonių: Juozas Gabrys laiške Antanui Smetonai 1929 metų rugsėjį rašė, kad „nėra Lietuvoje žmogaus, kuris būtų padaręs daugiau blogo mūsų tautai ir valstybei nei Voldemaras“. [...]. [Iš teksto, p. 7]

• Politikos mokslai / Political sciences
• Istorija / History