Molotovo-Ribbentropo paktas ir Lietuva: teorinės, istoriografinės ir istorinės problemos : disertacija

LTŠioje daktaro disertacijoje kompleksiškai nagrinėjamos svarbiausios Molotovo–Ribbentropo pakto ir Lietuvos valstybingumo istorijos sąsajos: 1) pati 1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos–SSRS Nepuolimo sutartis tiriama ir kaip epochinis įvykis, ir kaip svarbus pirminis istorinis šaltinis; 2) rekonstruojamos ir kritiškai tikrinamos Paktą kaip epochinį įvykį aiškinančios istoriografinės koncepcijos; 3) aiškinamasi, kuria prasme Paktą arba vokiečių–sovietų slaptuosius susitarimus galima laikyti „Antrojo pasaulinio karo pradžios“ arba „Lietuvos valstybingumo praradimo“ priežastimis; 4) tyrinėjamos Lietuvos istorijos tarp Vokietijos–SSRS Nepuolimo sutarties ir Draugystės ir sienų sutarties (1939 09 28) problemos. Disertaciją sudaro įvadas, 4 dalys ir išvados. I dalyje (lietuviškosios) istorinės sąmonės bei (sovietinės) istorijos politikos aspektais apžvelgiama „slaptųjų protokolų“ paviešinimo ir instrumentalizacijos istorija. II dalyje diachroniškai aptariamos Pakto istoriografijos paradigmos, ypač stengiantis rekonstruoti, kaip istoriografijoje konceptualizuojami 4-o dešimtmečio pabaigos SSRS užsienio politikos tikslai. III dalyje analizuojama pati Vokietijos–¬SSRS Nepuolimo sutarties diplomatinė, tekstinė ir ideologinė istorija nuo 1939 m. kovo iki rugsėjo. IV dalyje dėmesys sutelkiamas į Lietuvos politikos savaveiksmiškumo praradimo procesą. Vokietijos ir SSRS interesų sferų atsidalijimo istorijos kontekste įrodinėjama, kad Lietuvos šansai tokiomis sąlygomis išsaugoti Nepriklausomybę buvę efemeriški. [Iš leidinio]

ENThis dissertation looks at the links between the Molotov–Ribbentrop Pact and the history of Lithuania’s nationhood: 1) the Germany–USSR Non-aggression Pact of 23 August 1939 is analysed as an epoch-making event and an important historical prime source; 2) historiographic conceptions that explain the Pact as an epoch-making event are deconstructed and critically evaluated; 3) it is explained in what sense the Pact or secret German-Soviet protocols can be seen as “the beginning of World War II” or the reason for “Lithuania’s loss of sovereignty”; 4) the issues of Lithuania’s history between the Germany–USSR Non-aggression Pact and the Friendship and Borders Agreement of 28 September 1939. There is an Introduction, 4 Chapters, and Conclusions. In Chapter 1 the history of the revelations about the “secret protocols” and their instrumentalisation is reviewed in its (Lithuanian) historical consciousness and (Soviet) history of politics aspects. In Chapter 2 the Pact’s historiographical paradigms are discussed diachronically, with a particular effort to reconstruct the historiographical conceptualisation of the aims of USSR foreign policy at the end of the 1930s. In Chapter 3 the diplomatic and ideological history of the Germany–USSR Non-aggression Pact from March 1939 to August is analysed. In Chapter 4 attention is focused on the process of Lithuania’s loss of political autonomy. It is demonstrated that in the context of the history Germany–USSR agreements on defining spheres of interest, Lithuania’s chance of securing its independence under such circumstances was minimal. [From the publication]

• A Multi-ethnic city in transition: Vilnius's stormy decade, 1939-1949 / Theodore R. Weeks. Eurasian geography and economics. 2006, Vol. 47, no. 2, p. 153-175.
• Molotovo-Ribbentropo pakto ikonografiniai aspektai: dokumentinių fotografijų lyginamoji analizė / Arūnas Vyšniauskas. Genocidas ir rezistencija. 2024, 1 (55), p. 64-114.
• Žemaitijos-Kuršo karinis gynybinis placdarmas: XX a. pirmosios pusės patirtys / Vytautas Jokubauskas, Nedas Ignatavičius, Titas Tamkvaitis. Istorija. 2021, Nr. 121, p. 94-142.