LTTyrimo objektas – katalikų dvasininkų laikysenos ir nuostatų katalikybės ir tautiškumo atžvilgiu kaita XIX pab. – XX pr. Lietuvoje bei tam įtakos turėję sociopolitiniai veiksniai. Tikslas – atskleisti krikščioniškų demokratinių nuostatų genezę, analizuojant katalikų dvasininkų socialinės laikysenos ir nuostatų pokyčius XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje, modernaus nacionalizmo idėjų sklaidos kontekste. Išsiaiškinti kiek lietuvių tautinio judėjimo, kuris orientavosi į etninę Lietuvą, katalikiškosios srovės šalininkų, idėjų generuotojų laikyseną ir nuostatas galima charakterizuoti kaip krikščioniškas demokratines. T.y. kaip nuostatas judėjimo, kurio tikslas – pagal krikščioniškuosius moralės principus spręsti socialines, politines visuomenės problemas, išeinančias už tiesioginių, tradicinių Katalikų bažnyčios kompetencijos ribų. Akcentuojant krikščioniškosios demokratijos kilmės aspektą, siekiama atskleisti jos formavimosi sąlygas, pokyčius socialinėje dvasininkų struktūroje, krikščioniškų demokratinių nuostatų turinį, prasmę ir specifiką XIX a. pab. – XX a. pr. Lietuvoje. Konstatuojama, kad XIX a. pab. Lietuvoje krikščioniškosios demokratijos formavimąsi sąlygojo ne socialinis „darbininkų klausimas“, o modernaus nacionalizmo idėjų sklaida, socialinio aktyvumo linkme keitusi dalies dvasininkų laikyseną visuomenėje, dvasininko pareigos sampratą. [Iš leidinio]
ENThis research studies the changing attitude of Catholic clergy in relation to Catholicism and nationalism in Lithuania at the end of the 19th century and early in the 20th century, and socio-political factors affecting this. The aim is to reveal the origin of Christian Democrat thinking by analysing changes to the Catholic clergy’s social position and attitudes in at that time, in the context of the spread of modern nationalist ideas. The question is to what extent the behaviour and attitudes of the Lithuanian national movement, which was oriented toward an ethnicall Lithuanian Lithuania, and supporters of the Catholic current, and the ideas generated by them, can be characterised as Christian Democrat attitudes, i.e. the attitudes of a movement that aims to solve all social and political problems of society beyond the traditional role of the Catholic church in accordance with Christian moral principles. The study focuses on the genesis of Christian Democracy in Lithuania, seeking to reveal its conditions of formation, changes in the social structure of clergy, the contents of Christian Democracy’s principles, and their meaning in Lithuania at the end of the 19th century and early in the 20th century. The researcher states that at the end of the 19th century in Lithuania, Christian Democracy was born not as a social response to “the question of the workers”, but as a modern nationalist idea, one which had an effect on changing the attitude of some of the clergy toward social activism, and their understanding of the role of the clergy. [From the publication]