Psychological terror at work and cardiovascular diseases among teachers

LTPastarųjų metų moksliniai tyrinėjimai Vakarų Europos šalyse rodo, kad psichologinis teroras darbe (bulingas) turi reikšmės dirbanèiųjų sveikatai. Mūsų darbo tikslas - ištirti psichologinio teroro paplitimą tarp Kauno vidurinių mokyklų mokytojų ir įvertinti jo įtaką streso bei kai kurių gydytojų patvirtintų ligų per pastaruosius šešis mėnesius atsiradimui. Tiriamieji ir darbo metodai. Mûsų tyrime dalyvavo 738 Kauno vidurinių mokyklų mokytojai. 475 (64,4%) atsakė į norvegų mokslininkų sukurtą Negatyvaus elgesio darbe klausimyną, taip pat į klausimus apie patiriamą stresą bei kai kurias gydytojų nustatytas ligas per pastaruosius šešis mėnesius. Duomenys apdoroti taikant SPSS 10.0 statistinę programą ir logistinės regresijos analizę. Rezultatai. 470 mokytojai užpildę visą klausimyną (63,4%). Reguliariai (keletą kartų per savaitę ir dažniau) psichologinį terorą darbe patyrė 2,6%, atsitiktinai - 23,0% mokytojų. Patyrusieji psichologinį terorą darbe beveik tris kartus dažniau skundėsi streso simptomais, palyginus su jo nepatyrusiais (ŠS = 2,97; 95% PI 2,11-4,17). Galimybës susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis santykis buvo 1,31; 95% PI 1,01-1,72; logistinės regresijos analizės būdu atmetus amžiaus, lyties, rūkymo ir antsvorio įtaką, jis buvo 1,32; 95% PI 0,99-1,77. Išvados. Ši pirmoji Baltijos ir Rytų Europos šðalyse atlikta studija parodė, kad psichologinis teroras darbe yra paplitęs reiškinys ir turi įtakos širdies bei kraujagyslių ligoms atsirasti. Raktažodžiai: psichologinis teroras darbe (bulingas), mokytojai, stresas, sveikatos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. [Iš leidinio]

ENAims: To investigate the prevalence of workplace psychological terror (bullying) in a representative sample of secondary school teachers in Kaunas, Lithuania (formerly part of the Soviet Union) and the effect of bullying on stress symptoms and some reported outcomes diagnosed by a physician over the previous six months. Methods: 738 teachers of 7 Kaunas secondary schools were included into the study. Of them, 475 (64.4%) were asked to answer the Norwegian version of the Negative Acts Questionnaire and some questions on perceived stress, some reported outcomes diagnosed by a physician over the previous six months, smoking habits, body height and weight. SPSS 10.0 for Windows was used in the statistical analysis, and the logistic regression models were applied for the estimation of odds ratios of bullying on the dependent variables (cardiovascular diseases, stress symptoms). Results: 470 teachers answered the questionnaire (response rate 63.4%). The prevalence of regular bullying was 2.6% and occasional bullying 23.0%. The age-gender adjusted odds ratio of bullying for stress symptoms was 2.97, 95% CI being 2.11-4.17. The odds ratio of bullying for cardiovascular diseases was 1.31, 95% CI 1.01-1.72; after adjustment for age, gender, smoking and overweight it was 1.32; 95% CI being 0.99-1.77. Conclusions: This first study on workplace bullying in the former Soviet Union, East Europe and Baltic countries confirmed that the phenomenon of bullying is of importance in the onset of cardiovascular health problems. Key words: workplace bullying, teachers, stress, health outcomes, psychological terror, cardiovascular diseases. [From the publication]