Žymaus ir vidutinio protinio atsilikimo vaikų savivokos ugdymas daile : disertacija

LTTyrimo tikslas- dirbant su žymų ir vidutinį protinį atsilikimą turinčiais vaikais ir panaudojant meno priemones, atskleisti kaip meniniame procese pasireiškia esamam raidos etapui būdinga savivoka. Šiame darbe savivoka apibrėžiama kaip bendras kūno vaizdo suvokimas nes: 1) Remiantis asmenybės raidos teorijomis, pirmaisiais žmogaus gyvenimo etapais, žinios apie pasaulį ateina per asmeninį savo kūno pažinimą. 2) Tiriamųjų funkcinis amžius apima apytiksliai 1-7 metų amžių, kuriame, esant normaliai raidai, reikšmingiausias pažinimo šaltinis-asmeniškas vaiko kūnas-savojo AŠ suvokimas 3) Tiriamųjų psichofiziniai sutrikimai sąlygoja susilpnėjusį ir netikslų savo kūno vaizdą. Išvados.1) Dailės terapijos ir dailės pedagogikos metodų junginys įgalina ugdyti žymų ir vidutinį protinį atsilikimą turinčių vaikų savivoką. Meninio proceso metu galime stebėti savivokos pokyčius netgi žymų protinį atsilikimą turinčių ugdytinių veikloje. 2)Esant žymiam ir vidutiniam protiniam atsilikimui, meninė veikla įgauna diagnostinę ir kompensuojamąją reikšmę 3)Žymią ir vidutinę protinę negalią turinčių asmenų savivokos lygmuo atitinka kūdikystės, ankstyvosios ir vidurinės vaikystės amžių normalioje raidoje. Todėl tikslinga ugdant žymią ir vidutinę protinę negalią turinčių asmenų savivoką, formuluoti ugdymo tikslą kaip bendrą kūno suvokimą. 4)Žymų ir vidutinį protinį atsilikimą turinčių ugdytinių savivokos lygmuo atitinka pastarųjų meninės raiškos lygmenį 5)Kryptingai taikant individualios meninės veiklos programą, galima įtakoti žymios ir vidutinės protinės negalės ugdytinių raidos lygį. [Iš leidinio]

ENFor the first time in Lithuania specific art therapy methods were decisively adapted to achieve pedagogical aims. The aim of the research: to reveal manifestation of self-perception—which is particular to current developmental stage—during an artistic process using artistic tools in children with significant and average intellectual disability. This article defines self-perception as the general body image as: 1) according to personality development theories, at early stages knowledge about the world comes through knowledge of one’s body, 2) functional age of researched children is approx.1-7. Under regular development, own body, perception of oneself, and links to “I” concept are main sources of cognition, 3) psychophysical disorders determine a weakened and inaccurate image of one’s body, 4) a human figure—which reflects the level of self-perception and “I” concept—is the most significant in artistic expression of a regular development. Conclusions: 1) combination of drawing therapy and pedagogy methods empowers educating children with significant and average intellectual disability in self-perception. The artistic process shows change in self-perception. 2) Under significant and average intellectual disability, artistic activity gains diagnostic and compensatory meaning. 3) The level of self-perception of such children corresponds to infancy, early and mid childhood under regular development, thus it is useful focusing on general perception of one’s body when developing self-perception. 4) The level of self-perception such children corresponds to their level of artistic expression. 5) Well streamlined individual artistic expression programme may impact on the developmental level of children with significant and average intellectual disability.

• Dailės mokytojo meninės kompetencijos apibrėžtis / Giedrė Riškutė-Kariniauskienė. Efektyvaus meninio ugdymo problemos : 5-oji tarpautinė mokslinė konferencija. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. P. 89-102.
• Dailės terapija Lietuvoje: pradžia ir raida / Asta Vaitkevičienė. Neįgaliųjų meninis ugdymas : metodikos ir terapijos aspektai / mokslinis redaktorius ir sudarytojas A. Piličiauskas. Vilnius: Kronta, 2005. P. 68-77.
• Intelektinių galių plėtra panaudojant metodus, skatinančius dešiniojo smegenų pusrutulio veiklą / Asta Lapėnienė. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 2 (9), p. 163-172.
• Interaktyvaus ugdymo daile teorinis modelis / Gintautas Mažeikis, Asta Vaitkevičienė. Pedagogika. 2004, 72, p. 63-71.
• Įgalinimo strategijos taikymas ugdant vidutiniškai sutrikusio intelekto ugdytinius Credo dailės studijoje / Asta Vaitkevičienė. Specialusis ugdymas. 2003, Nr. 1 (8), p. 84-92.
• Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų kūrybingumo pokyčiai taikant dailės terapijos metodus / Jūratė Mankauskienė, Asta Vaitkevičienė. Specialusis ugdymas. 2009, Nr. 2 (21), p. 125-130, 131-137.
• Kūdikių namų vaikai: ankstyvųjų rašinėjimų ypatumai / Audrė Preikšaitienė, Vitolda Sofija Glebuvienė. Pasaulis vaikui: ugdymo realijos ir perspektyvos. 2014, t. 5, d. 1, p. 190-209.
• Mokytojų požiūris į dailės terapiją ir jos realizavimo galimybės pradinėje mokykloje / Neringa Strazdienė. Tiltai. Priedas. 2004, Nr. 23, p. 71-76.
• Socialinės neįgaliųjų integracijos samprata ir sritys / Irma Algėnaitė. Tiltai. 2003, Nr. 1 (22), p. 39-47.
• Socialinius mokslus studijuojančių universiteto studentų profesinės identifikacijos formavimąsi ribojantys veiksniai / Simona Jonušaitė, Vilma Žydžiūnaitė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 1 (22), p. 83-91.
• Sutrikusio intelekto jaunuolio elgsenos prasmės beieškant. Kokybinio tyrimo taikymo negalės srityje galimybės / Asta Vaitkevičienė, Jonas Ruškus. Specialusis ugdymas. 2002, Nr. 2 (7), p. 75-86.
• Vaiko pažinimo gebėjimų plėtra ugdant daile / Giedra Linkaitytė, Asta Lapėnienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2003, t. 11, p. 130-138.
• Vaikų su žymiu cerebriniu paralyžiumi judesių tobulinimas piešiant / Marius Strolia, Audronė Brazauskaitė. Edukacinės studijos. 2008, 5, p. 229-238, 288.
• Vidutiniškai sutrikusio intelekto vaikų socialinių įgūdžių struktūra ir raiškos ypatumai / Margarita Jurevičienė, Irena Kaffemanienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009, Nr. 1 (22), p. 92-102.