Lietuvių DP (perkeltųjų asmenų) kultūrinis gyvenimas 1945-1950 metais : disertacija

LTTyrimo objektas – kultūrinis lietuvių gyvenimas Vokietijos PD stovyklose. Siekiama atskleisti lietuviško kultūrinio gyvenimo įvairovę, parodyti, kaip sudėtingos ir sykiu naujos gyvenimo sąlygos keitė emigrantus, kas turėjo išliekamąją vertę jų būsimajame gyvenime ir darbinėje mūsų kultūroje ir kaip pavyko gana uždarą ir daugeliu atvejų kaimo gyvenimo realijomis pagrįstą lietuvišką kultūrą pakelti į universalesnį lygmenį, padarant ją atviresnę ir suprantamesnė Vakarų pasauliui, išsaugant svarbiausius lietuviškos kultūros bruožus. Nustatyta, jog lietuviško kultūrinio gyvenimo įvairovė perkeltųjų asmenų stovyklose net ekstremaliomis sąlygomis buvo didelė: švietimas, lietuviška spauda, meno kolektyvų, dailininkų raiška. Tačiau kultūriniai reiškiniai priklausė nuo karinės administracijos požiūrio į šią veiklą. Nepaisant to buvo sukurta švietimo, aukštojo mokslo institucija. Lietuvių kultūrinis tapatumas edukacinių, kultūrinių priemonių dėka derinosi prie Vakarų pasaulio gyvenimo. Aplinkybės brandino pasaulio lietuvybės bendrumo idėją, kurios išdava buvo 1949. 06. 14. priimta „Lietuvių Charta“, numačiusi svarbiausius tolesnio lietuviško gyvenimo principus. Svarbiausias lietuvių karo pabėgėlių bendrijos uždavinys buvo lietuviškų ir specialių mokyklų kūrimas, padėjusių jaunimui įgyti kvalifikuotą specialybę, lengvinusią darbo paieškas. Tačiau buvo reikšminga aukštojo mokslo spraga, kurią užpildė drauge su latviais ir estais Vokietijoje įkurtas Pabaltijo universitetas. Valstybinių institucijų nebuvimą užpildydavo kultūrinės organizacijos, kurių komunikavimo priemonė buvo knygų ir periodinės spaudos leidyba.

ENThe object of the research is the cultural life of Lithuanians in German displaced persons camps (DP), its diversity as well as the impact of complex and new life conditions on emigrants, their future life and work in our culture. The work also seeks to reveal the way Lithuanian culture, which is considered to be a rather segregated culture based on religious country life, was transferred to a more universal level and revealed to the western world, and still managed to preserve its genuine Lithuanian features. Lithuanians who lived in displaced persons camps managed to preserve the diversity of their cultural life even in the most difficult conditions. However, the existence and development of cultural activities depended on the military administration’s attitude towards them. Despite all the obstacles, the Lithuanian camp community managed to establish a high school. However, the life and virtues of the western world had a great impact on the development of Lithuanian cultural identity. All the above-mentioned conditions matured Lithuanian identity and community, which finally resulted in the Lithuanian Charter, published on June 14, 1949. This document established essential principles for the further life of Lithuanians living abroad. The main priority for Lithuanian military refugees was the establishment of Lithuanian schools, in order to provide their youth with education and further career opportunities. However, a gap in education still existed, but it was eliminated when Lithuanians, Latvians and Estonians established Baltic University in Germany.

• Idealų vedami : ateitininkai išeivijoje XX amžiaus 5-7 dešimtmečiais / Ilona Bučinskytė ; Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvių išeivijos institutas. [Vilnius] : Versus aureus, [2008]. 334, [2] p.
• Sutelkta Vokietijos lietuvių istorija : recenzija / Jolanta Budriūnienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2022, 33, p. 195-198.