Neapykantos ribos: antisemitizmas Lietuvoje 1944-1990 metais

LTNeapykanta žydams Lietuvos istorijoje buvo religijos, modernizacijos procesų ir kaimyninių (okupacinių) valstybių įtakų (su)formuotas fenomenas. Jo raiška pasižymėjo dichotomija, t. y. tarp tų, kurie buvo laikomi „savais" (krikščionys, lietuviakalbiai, valstiečiai ir „garbingi žemdirbiai"), ir „svetimųjų" (žydai, kitakalbiai (jidiš), palūkininkai, lupikautojai). Šių skirtybių įveikoms (abipusiam pažinimui) kliudė tautinių grupių uždarumas, valstietiškos sanklodos visuomenei būdingas neišmanymas arba pragmatiniai (ekonominiai) interesai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, antijudaizmo ir antisemitizmo Lietuvoje tyrimams buvo skiriamas nemenkas dėmesys. Istoriografijoje atskleistos neapykantos (diskriminacijos) žydams formos skirtingomis istorijos epochomis - Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), Rusijos imperijos ir lietuvių tautinio atgimimo, tarpukario Lietuvos, pirmosios sovietinės ir nacistinės okupacijos laikotarpiais: 1) LDK laikotarpio tyrimuose nustatyta, kad nuo XVI a. visuomenėje vis labiau pastebimas religinių skirtumų sąlygotas krikščionių priešiškumas žydams (antijudaizmas). Šio reiškinio formos menkai kito iki pat XX a. pradžios: įvaizdžiai apie Kristaus žudikus žydus, krikščionių kraujo vartojimą (ritualinės žmogžudystės mitas). Žydai laikyti „kitatikiais" (atstumtaisiais), kuriems neva taip pat buvo būdinga nešvara, klasta, amoralus gyvenimas etc. Dažnai krikščionių priešiškumas žydams buvo grindžiamas pastarųjų ekonomine veikla, kad jie sąmoningai kenkė nežydams (gojams). Dėl to būta raginimų apriboti žydų veiklą, atskirti juos nuo krikščioniškos visuomenės.2) Rusijos imperijos, į kurios sudėtį įėjo Šiaurės vakarų kraštas (buvusi LDK teritorija), laikotarpio tyrimuose2 nustatyta kad po pirmojo Abiejų Tautų Respublikos (ATR) padalijimo (1772 m.) žydams įvestas apribojimas gyventi tam tikroje teritorijoje (Sėslumo zonoje). Šioji teritorija ribojosi su buvusios ATR rytine siena ir tapo viena iš Rusijos imperijos žydų diskriminacinės politikos įgyvendinimo priemonių. Draudimas išvykti iš Sėslumo zonos trukdė žydams plėtoti verslus ir stabdė integracinius procesus. Rusijos imperijos valdžios prieš žydus nukreipta diskriminacija taip pat atsispindėjo mokesčių politikoje (1794 m. buvo įvestas dvigubas žydų amatininkų ir prekybininkų apmokestinimas), žydams taikytas numerus clausus principas, t. y. apribotas jų skaičius valstybinėse švietimo įstaigose; panaikinta žydų savivalda (kahalai), nuo 1882 m. žydams uždrausta gyventi kaimuose ir turėti žemės nuosavybę. Tokia diskriminacinė politika išliko iki pat imperijos gyvavimo pabaigos, nes žydų ekonominė veikla laikyta kenksminga nežydiškai visuomenės daliai, „išnaudotojiška". [...]. [Iš Įvado]

ENThe object of the study are the factors proving the hostile provisions of the Soviet regime towards 'the Jewish question' their specifics in the general context of the USSR, and reflections of antisemitism in the society of the Lithuanian SSR. The aim of the study is to examine features of the expression of antisemitism in Soviet Lithuania, with reference to a complex analysis of scientific research, memoirs, and archival and periodical sources. Objectives: 1. To investigate the origins of Soviet antisemitism and its development during the propaganda campaigns against 'cosmopolitism', and the case of the 'Doctors' plot' in the Lithuanian SSR. 2. To analyse the aspects of'the Jewish question' in Soviet Lithuania. Specifically, a) the attitudes of some of the political and cultural elite (the nomenclature) towards Jews; b) features of the politics of the denationalisation (sovietisation) of Jews; c) the rules for censorship regarding the image of Jews in Lithuanian fiction published in Soviet times; and propaganda campaigns and methods of action against d) 'currency speculators'; e) Zionism and Israel. 3. To explore a) the experiences of antisemitism, and b) the prerequisites, which could have formed (intolerance in Lithuanian society towards Jews. The theses confirmed in the monograph. 1. Antisemitism in Soviet Lithuania was a tool for manipulating the groups within the society. The Soviet system tried to direct the rising mood of frustration in society at the regime's internal problems (economic and social) and its foreign problems (the changes in the balance of power in the Middle East) at a vulnerable target, which was possibly the Jews of the USSR. This thesis is based on the insight of H. Arendt that totalitarianism requires an 'objective enemy', perceived by most of the society as the 'reason' for destructive tendencies.Systems aiming at a monopoly of owning the truth cannot manage without conspiracy theories to direct discontent away from government institutions. Moreover, it is important to acknowledge that, besides Soviet repressive, economic and social measures, the control of the public discourse was of great importance. Having ended the policy of mass repressions, the regime, especially after the death of Stalin, tried to control the life of society through the ideology. Antisemitism could have been one of those means. 2. The Soviet system added to the formation of attitudes towards Jews in part of the society of the Lithuanian SSR. For this goal, the regime used negative images of Jews, which were reflected in the propaganda campaigns against 'cosmopolitanism', 'doctors-saboteurs' ecnomic criminals ('currency speculators') Zionism and Israel. The politics of the Jewish question in the Lithuanian was more moderate than in other republics of the" There were quite a lot of internal objections. Therefore the specifics of antisemitism on the periphery (in the Lithuanian SSR) were characterised by the attitude of the regime towards 'the Jewish question' which was relatively mild. In fact, some Jews who demonstrated their loyalty to the regime had possibilities, although limited to adapt to or integrate into the cultural nomenclature and to occupy high positions in the Party. Overall, the Soviet regime did not acknowledge the history of Lithuanian-Jewish relations, and the established experience of cooperation (mutual recognition), especially in the intelligentsia. This social group could have had an influence on the mitigation of the Kremlin's directives regarding 'the Jewish question' and form a specific, more favourable (more liberal) atmosphere for Jews in the Lithuanian SSR compared to the rest of the USSR. [From the publication]