Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: istorija, tvarkyba, vertinimas

LTKultūros paveldui priskirtinų architektūros ir istorinių memorialinių objektų interjeras yra svarbi ir reikšminga paveldo apsaugos bei tvarkybos sritis. Kultūros paveldo objektų interjerai, pasižymintys savita architektūra ir dekoru, atsižvelgiant į architektūros ir dailės istorijos laikotarpius, knygos autoriaus vadintini „istoriniais interjerais". Istorinį interjerą turi įvairūs kultūros paveldo objektai, kuriuos knygos autorius suskirstė į pastatų tipologines grupes. Pagal funkcinę paskirtį atrinkti pastatai reprezentuoja architektūros bei dailės istorijos stilistinius laikotarpius nuo gotikos iki XX a. pradžios. Istorinį interjerą, autoriaus nuomone, sudaro: interjero architektūra, kurią išreiškia pastato patalpos planas, jo struktūra, sienos, sienų plokštumose esančios angos, lubos ir grindys, taip pat ir architektūrinis meninis sprendimas, suteikiantis patalpai erdvinę meninę charakteristiką; interjero elementai: šildymo įrenginiai (krosnys, židiniai), šviestuvai, baldai, sienų ir lubų dekoras, meno kūriniai bei kitos detalės (užuolaidos, drapiruotės, kilimai ir pan.).Istoriniai pastatų interjerai yra svarbi ir vertinga kultūros paveldo objektų dalis. Lietuvoje yra nemažai kultūros paveldo objektų, kurių iš esmės išlikę tik eksterjerai, o interjerai išsaugoti tik iš dalies arba yra visai sunykę. Anksčiau kurti interjerai dažniau keitėsi ne tik dėl dažnesnio jų remonto ar naujų interjero „madų", bet ir dėl istorinių suiručių, karų, stichinių nelaimių. Todėl paveldosaugos požiūriu istorinių interjerų daug kur išlikę labai menkai arba jie visai sunykę. Istoriniai interjerai yra neatspariausia pastatų dalis, kuriai įtaką darė ne tik išoriniai, t. y. istorinių įvykių lemti, veiksniai, bet ir pastatų funkcijų, interjero sampratos bei „mados" raida. Istorijos tėkmėje Lietuvos kultūros paveldo pastatų interjeras labai nukentėjo, o senesnių, dar ankstyvesnių laikotarpių, statinių interjerų visai menkai teišlikę. Todėl pagrindinis istorinių interjerų tvarkybos metodas galėtų būti ne tik restauravimas, bet ir atkūrimas, o jų taikymą galėtume vadinti interjero gaivinimu. [Iš Įvado]

ENThe interiors of Lithuanian cultural heritage - architectural and historical-memorial objects are an important part of heritage protection and restoration. The interiors of cultural heritage objects with their distinctive architecture and interior decor along with their expression, and their association with the time periods of architecture and art history are collectively identified as historical interiors. Historical interior consists of: interior architecture formed by the plan of the premises, its structure, walls, cavities in the wall surface, ceilings and floors and their architectural and artistic solution, which creates the artistic aspect of the space of the premises; interior elements: heating devices (ovens, fireplaces), light fixtures, furniture, the decor of the walls and ceilings, pieces of art and other elements of the interior (curtains, rugs, etc.). In most cases of Lithuanian cultural objects the exteriors are intact, while the interiors have partially survived or have been completely destroyed. The historical interiors have changed due to renovation and developments in decoration trends and also due to wars, disturbances and natural disasters. The main methods of restoration of historical interiors are their restoration, re-creation and reconstruction, and for the processes of applying these methods together, the term revival of the historical interiors has been employed. The presentation and evaluation of notable Lithuanian historical interiors and their restoration is the main purpose of this book. [From the publication]

• Dingęs Vilnius / Vladas Drėma. Vilnius : Versus aureus, 2013. 446 p.
• Dvarų, kaip lankytinų objektų, patrauklimas turistams / Rūta Martinaitytė. Verslo aktualijos būsimųjų specialistų požiūriu. 2017, p. 120-127.
• Funkcje społeczne szkół salezjańskich w Okręgu Szkolnym Wileńskim w okresie Drugiej Rzeczypospolitej / Łukasz Kalisz. Białystok : Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku, 2021. 257 p.
• Inovatyvūs regeneravimo metodai ir jų modeliavimas: Panemunės pilis / Jūratė Jurevičienė, Marija Burinskienė, Inga Genytė, Giedrius Šiupšinskas, Darius Kalibatas. Vilnius : Technika, 2014. 168 p.
• Lietuvos architektūros istorija. 1, Nuo seniausių laikų iki XVII a. vidurio / mokslinis redaktorius Jonas Minkevičius. Vilnius : Mokslas, 1987. 592 p.
• Lietuvos architektūros istorija. 2, Nuo XVII a. pradžios iki XIX a. vidurio / [redaktorių kolegija. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1994. 592 p.
• Lietuvos architektūros istorija. 3, Nuo XIX a. II-ojo dešimtmečio iki 1918 m. / redaktorius Alfonsas Lagunavičius. Vilnius : Savastis, 2000. 509 p.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai / Napalys Kitkauskas ; Lietuvos kultūros politikos institutas. Vilnius : Kultūra, [2009]. 319 p.
• Lietuvos dvarai / Gintaras Abaravičius, Morta Baužienė, Indrė Kačinskaitė, Gražina Kirdeikienė, Kęstutis Labanauskas, Dalia Narkevičiūtė, Dalė Puodžiukienė, Aldona Snitkuvienė, Rita Škiudienė. Kaunas : Šviesa, 2009. 167 p.
• Lietuvos medinė sakralinė architektūra / Algė Jankevičienė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998. 335 p.
• "Miesto sodo" idėjos ir praktikos atgarsiai XIX a. Vilniaus interjeruose / Dalia Klajumienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2018, t. 88/89, p. 141-170.
• Panemunės pilies tvarkybos raida XX a. − XXI a. pradžioje / Rasa Butvilaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 77/78, p. 241-271.
• Prevalence of secession style décor elements in interiors of Lithuanian manor residences / Rimantė Baratinskienė. Meno istorija ir kritika. 2019, 15, p. 21-35.
• Sapiegų rūmai Antakalnyje / Rūta Janonienė, Evaldas Purlys. Vilnius : Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2012. 239 p.
• Sapiegų rūmų Antakalnyje architektas Giovanni Battista Frediani: biografijos bruožai / Rūta Janonienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 77/78, p. 13-43.
• Telšių šv. Antano Paduviečio katedros didžiojo altoriaus restauravimo darbai / Elena Kazlauskaitė. Kultūros paminklai. 2021, 25, p. 150-157.
• Vilniaus Bernardinų bažnyčios altoriai XVII-XVIII amžiais / Rūta Janonienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2001, t. 21. P. 113-132.
• Vilniaus pilys: istorija, statyba, architektūra / Napaleonas Kitkauskas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012. 311 p.
• Vilniaus universiteto Joachimo Lelevelio salės restauravimo iššūkiai ir sprendimai / Indrė Valkiūnienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2019, t. 92/93, p. 79-100.
• Vilniaus Žemutinė pilis XIV a. - XIX a. pradžioje : 2005-2006 m. tyrimai / sudarė Liudas Glemža. Vilnius : Pilių tyrimo centras "Lietuvos pilys", 2007. 391 p.
• Žydų kultūros paveldas Lietuvoje / sudarytojas Alfredas Jomantas ; specialusis redaktorius Ilja Lempertas. Vilnius : Savastis, 2005. 223 p.