Rokiškio kraštas nuo neolito iki apšvietos epochos

LTPirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Rokiškis paminėtas 1499 m., tačiau archeologiniai duomenys byloja, kad medžiotojų bendruomenės čia gyveno jau nuo 4 tūkstantm. pr. Kr. pabaigos. Pirmosios laikinos gyvenvietės buvo įsikūrusios pietinėje rajono dalyje, prie Jaros upės. Archeologinių tyrimų metu rasta židinių, titnago dirbinių, akytosios ir virvelinės keramikos puodų šukių. Šios gyvenvietės priklauso Narvos kultūrai. I. tūkstantm. pr. Kr. visoje Rokiškio rajono teritorijoje išplinta brūkšniuotosios keramikos kultūra. Ji išsiskiria tam tikru būdu apdirbta lipdytąja keramika (ji būdavo šlifuojama žolės gniužulu, todėl palikdavo būdingus netaisyklingus brūkšnelius ant indo paviršiaus) ir ant kalvų bei kyšulių įrengtais piliakalniais. Rokiškio rajone yra žinomi 24 piliakalniai. Miesto istorija dažniausiai siejama su netoliese esančiais piliakalniais ir senovės gyvenvietėmis. Jos dažniausiai įsikurdavo žemumose šalia upės. Tačiau Rokiškio mieste kol kas neaptikta jokių senovės gyvenviečių pėdsakų, o artimiausi piliakalniai (Meškėnų-Laukupėnų ir Alsetos) yra už 8 km nuo miesto ribos. Manoma, kad senovės gyvenvietė gali būti Velniakalnio vietovėje, tačiau šią hipotezę gali patvirtinti tik išsamūs archeologiniai vietovės tyrimai. Anot archeologo Gintauto Zabielos, pagal tuometinį ekonominį vietos bendruomenės pajėgumą ūkiniai jos interesai nesiekė toliau nei du kilometrus nuo gyvenvietės. Šis atstumas, tiksliai užfiksavus akmeninių kirvių radavietes, gali padėti ieškoti ir žmonių gyvenviečių liekanų. Rokiškio mieste ir jo apylinkėse rasti devyni akmeniniai kirviai. [Iš straipsnio, p. 14]

ENArchaeological data indicate that from the end of 4000 BC tribes of hunters lived in a current Rokiškis district area. The first temporary settlements were located in the southern part of the district near the river Jara. During 1000 BC, the culture of dashed ceramics was expanding in the whole territory of the Rokiškis district. In this period, people started to build hillforts. There are 24 known hillforts in Rokiškis district. The nearest hillforts are 8 km from Rokiškis city (Moškėnų-Laukupėnų and Alsetos), however there are 9 stone axes and their fragments found in the Rokiškis city area. During the 2nd century, a new culture of burial mounds with stone circles began to form in the area inhabited by dashed ceramics culture people. In about the 6th century in the eastern part ofthe burial mounds culture's area, a tribe of Sėliai is formed, which tribal area in various periods covered all the current districts of Rokiškis and Kupiškis, the largest part of the district of Biržai, the western part of Zarasai, the northern parts of Utena and Anykščiai districts and the Augšzeme region in Latvia to the river Daugava. According to King's Mindaugas' 1255 written act of transmission of Šėla to the Livonian Order, the names of 4 municipalities are mentioned: Meddene, Pelone, Maleysine and Thovraxe. According to a historian Tomas Baranauskas, for today Maleysine is localized best from this group. Now it is a village in the Anykščiai district of Svėdasai subdistrict near Rokiškis and Anykščiai districts and the Juodoniai hillfort (Kamajai subdistrict), which is believed to have been the center of the Maleišiai land.The name of Rokiškis appears in the historical sources on the 21th September in 1499 in the privilege of the Grand Duke of Lithuania Alexander, signed in Varėna, in which Grigas Stankaitis Astikas is allowed to cut the forest. This privilege includes the estate - Rokiškis Manor - of Alexander, the Grand Duke of Lithuania. The geographical location of Rokiškis near the Livonian border and the trade route passing through the city, has made Rokiškis one of the trading centers along with Riga. From 1503 the Manor of Rokiškis went to Alexander's wife, Duchess Elena, as one of the sources of income to sustain her manor. The city of Rokiškis was first mentioned in 1516 in the Grand Dukes Sigismund Senior Fundamental Confederation Privilege of the Rokiškis Church. The text of the privilege states that the Church was established under the reign of the brother Alexander, that is from 1492 to 1506.After the death of Duchess Elena in 1513, the Manor of Rokiškis was handed over to Timofey Filipovich Krocinsky in 1514. Already in 1496 Duke Philip Krocinski and his sons appealed to the Grand Duke Alexander and reported that their patrimonial manors were occupied by Moscow. They asked to inspect the situation and give them people in the county of Smolensk. During the fourth war against Moscow, Grand Duchy of Lithuania lost Smolensk. The Krošinskiai family also lost their holdings. Timofei Krocinsky, as an owner of Rokiškis, was being mentioned since 1514. With reference to the privilege of November 9, 1547, Grand Duke of Lithuania Žygimantas Augustas gave Rokiškis Manor in leno right to Ivan Timofievich Krocinsky and his descendants for all times The Krocinsky family ruled the Rokiškis Manor until the first half of the 18th century. In 1715 the son of Adam Krocinsky, the stepson of Jonas Tyzenhauz, Juzef Krocinsky, all of the manors, owned by his father and mother, in the event of his death, in the right of his last will, gave to Jonas Tyzenhauz. Later the Manor of Rokiškis was mortgaged more than once. Rokiškis was temporarily ruled by the families of Bovrai, Klionieriai, Filinofai, Siesickiai and Zybergai. In the end of the 18th century Rokiškis Manor was inherited by the builder of the new Rokiškis Manor, Ignotas Tyzenhauzas. [From the publication p. 195]

• Galia ir tradicija : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos / Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Baltos lankos, 2016. 318 p.
• Geležies amžius Sėloje / Andra Simniškytė. Vilnius : "Diemedžio" leidykla, 2013. 335 p.
• Lietuvos istorija. T. 4, Nauji horizontai: dinastija, visuomenė, valstybė. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė 1386-1529 m. / Jūratė Kiaupienė, Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Baltos lankos, 2009. 551 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 10 (1440–1523); Užrašymų knyga 10 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Egidijus Banionis, Algirdas Baliulis]. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. 179 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 6 (1494–1506); Užrašymų knyga 6 / Lietuvos istorijos institutas; parengė Algirdas Baliulis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 515 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 9 (1511–1518); Užrašymų knyga 9 / Lietuvos istorijos institutas, Universytet im. Adama Mickiewicza w Poznaniu; [parengė Krzysztof Pietkiewicz ; tekstus lietuvių k. – Algirdas Baliulis]. Vilnius : Žara, 2002. 615 p.
• Mindaugo knyga : istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių / parengė ir į lietuvių kalbą išvertė Darius Antanavičius, Darius Baronas, Artūras Dubonis (atsakomasis redaktorius), Rimvydas Petrauskas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 422 p., 4 iliustr. lap.
• Sėliai : baltų archeologijos paroda / parengė Eglė Griciuvienė ; žemėlapius sudarė Gytis Grižas. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus ; 2007. 278 p.
• Sėlos aktai / parengė, vertė ir komentavo Tomas Baranauskas. Joniškis : Žiemių pradas "Simkala", 2015. 63 p.
• Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego : spisy. T. 4, Ziemia smoleńska i województwo smoleńskie, XIV-XVIII wiek / pod redakcją Andrzeja Rachuby ; opracowali Henryk Lulewicz ... [et al.]. Warszawa : DiG, 2003. 412 p.