Kultūros paveldo sampratos Lietuvoje XX amžiuje : disertacija

LTDaktaro disertacija plačiame sociokultūriniame kontekste nagrinėja Lietuvos visuomenės požiūrių į materialųjį ir nematerialųjį kultūros paveldą kaitą nuo XIX a. II p. iki XX a. pab. Tokio pobūdžio ir apimties tyrimas nūdienėje lietuvių istoriografijoje yra vienas pirmųjų ir priskirtinas idėjų istorijos (history of ideas) krypčiai. Iki šiol pasirodę lietuviškai paveldosaugai skirti tekstai dažniausiai apsiribodavo paveldosaugos juridine-institucine ar technologine (paminklotvarkine) analize. Šioje studijoje moderniųjų Lietuvos paveldosaugos sampratų genezės ir raidos tendencijų buvo ieškota žymiai platesniame istorinės kultūros ir pasaulinių paveldosauginių tendencijų kontekste. Atsižvelgiant į šį tikslą buvo siekta apčiuopti ir analizuoti ne tik institucinį, administracinį, juridinį, bet ir ypač ideologinį, politinį, kultūrinį bei istorinės sąmonės aspektus. Disertacijoje daugiausia dėmesio skiriama trims laikotarpiams – tarpukariui, sovietmečiui ir dabartiniam periodui, ieškant ne tik jų skirtumų, bet ir tęstinumo. Atskiras tyrimo dalis sieja bendra vidinė logika. Į kultūros paveldo sampratų kaitą buvo siekiama pažvelgti per trejopą prizmę: 1) konkrečiu laikotarpiu vyravusių pasaulinių paveldosaugos idėjų ir jų adaptacijos Lietuvoje; 2) sociopolitinių Lietuvos valstybės ir visuomenės raidos aplinkybių (ypatingą dėmesį kreipiant į sociopolitinę situaciją bei šalies istorinės kultūros būklę) ir 3) paveldosaugos institucijų vidinės raidos bei šios srities profesionalų nuostatų kontekstus. [Iš leidinio]

ENThe doctor’s thesis provides the analysis in the broad socio-cultural context of the alternation of the Lithuanian society’s approach to material and immaterial cultural heritage since the second half of the 19th until the end of the 20th century. The analysis of such nature and scope is without precedent in the Lithuanian contemporary historiography and should be attributed to the history of ideas. Previous texts on Lithuanian heritage were usually limited to the legal and institutional or technological (monument management) analysis. This study seeks for the genesis of conceptions and development trends of the Lithuanian modern heritage in a far broader context of historical culture and global heritage trends. Thus, it endeavoured to grope and analyse not only institutional, administrational and legal but also ideological, political and cultural aspects of historical consciousness. Most of the attention is devoted to the three periods – interwar, Soviet and contemporary – in order to trace not only differences but also continuity. Individual parts of the analysis are related by the common internal logics. Analysis of the conceptions of cultural heritage was based on a three-pronged approach: i) global heritage conceptions and their adaptation within a certain period in Lithuania; ii) sociopolitical circumstances of development of the State of Lithuania and society (special attention is paid to the sociopolitical situation and the state of national historical culture); and iii) contexts of internal development of institutions and experts in the field of monument management.

• Architektūros paveldotvarka Lietuvoje ir jos sąsajos su Europos situacija / Edita Riaubienė. Urbanistika ir architektūra. 2003, t. 27, Nr. 3, p. 87-98.
• Aristavėlės dvaras - viena eksponato istorija / Rasa Bertašiūtė. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2016, Nr. 15, p. 46-82.
• Istorinis paminklas : sampratos disonansai ir genezės problema / Aušra Rožankevičiūtė. Kultūros paminklai. 2005, 12, p. 17-25.
• Kultūros paveldas ir regionų plėtra / Audronė Pociūtė. Kultūros barai. 2005, Nr. 5, p. 19-22. 2005, Nr. 6, p. 22-24.
• Nepastebimas medinės architektūros grožis / Rasa Bertašiūtė. Tautodailės metraštis. 2021, Nr. 45, p. 5-11.