Tarpgeneracinio socialinio mobilumo veiksniai Lietuvoje: ekspertų požiūrio konsensuso paieškos

LTAsmenų socialinės pozicijos – profesijos, išsilavinimo, pajamų – kaitai įtakos turi daugybė veiksnių. Tyrimai rodo, kad Lietuva yra tarp tų šalių, kuriose socialinio mobilumo atvejų aukštyn ir žemyn yra tiek pat. Šalyje egzistuoja socialinė nelygybė, kuri ypač paveikia žemesnio socioekonominio sluoksnio asmenis. Todėl šiame straipsnyje, remiantis kokybine duomenų rinkimo ir analizės prieiga ('Delfi' metodu), ieškoma ekspertų išsakytų požiūrių konsensuso – svarbiausių socialinio mobilumo veiksnių Lietuvoje. Rezultatai rodo, kad teigiamų socialinių įgūdžių neformuojanti šeimyninė bei kaimynystės aplinka yra vienas pagrindinių socialinio mobilumo trukdžių, o galimybės apribojamos dėl nepakankamo finansavimo socialinei apsaugai, didelių nelygybės mastų, kompleksinės pagalbos fragmentiškumo bei kitų socialinių paslaugų trūkumo. Raktažodžiai: socialinio mobilumo veiksniai, 'Delfi' metodas. [Iš leidinio]

ENSocial mobility is influenced by many factors. Studies show that Lithuania is among the countries with the same number of upward and downward social mobility. This shows that there is social inequality in the country, which especially affects people from the lower socio­economic strata. Considering the fact that previous studies of social mobility did not analyse the factors of this phenomenon based on the qualitative approach of data collection and analysis, this article, based on the Delphi method, seeks a consensus of views expressed by experts – the most important barriers and factors of social mobility. The results show that a family and neighbourhood environment that does not form positive social skills is one of the main obstacles to social mobility, moreover, opportunities are limited due to insufficient funding for social protection, high levels of inequality, the fragmentation of complex assistance and the lack of other social services. Keywords: factors of social mobility, 'Delphi' method. [From the publication]

• Nuotolinis vaikų ugdymas pandemijos dėl COVID-19 metu: grėsmės ir galimybės ekosisteminiu požiūriu / Roma Jusienė, Virginija Būdienė, Gražina Gintilienė, Sigita Girdzijauskienė, Irena Stonkuvienė, Jovita Žėkaitė, Ieva Adomaitytė-Subačienė, Edita Baukienė, Rima Breidokienė, Jolita Buzaitytė-Kašalynienė, Kęstutis Dragūnevičius, Vaiva Grabauskienė, Rūta Praninskienė, Vaiva Schoroškienė, Erika Speičytė-Ruschhoff, Vaidotas Urbonas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 276 p.
• Socialinio kapitalo transformacijos / perimamumas šeimoje: daugiavaikių šeimų atvejis / Meilutė Taljūnaitė. Filosofija. Sociologija. 2020, t. 31, Nr. 4, p. 349-356.
• Socialinio mobilumo tarp kartų apraiškos Lietuvoje / Tautvydas Vencius, Jekaterina Navickė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 16, p. 37-51.
• Socialinis mobilumas posocialistinėse šalyse: tyrimų būklė ir aktualios problemos / Dovilė Tatarėlienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2016, Nr. 1 (38), p. 23-50.
• Socialinis mobilumas tarp kartų Lietuvoje: skirtingo matavimo perspektyvos / Tautvydas Vencius. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2022, Nr. 24, p. 40-53.
• Tarpgeneracinis socialinis mobilumas: 1970-1984 m. kartos socialinio ir kultūrinio kapitalo reprodukcija / Ernesta Platūkytė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2020, Nr. 11 (2), p. 77-103.