Istorijos mokslas Vytauto Didžiojo universitete 1922-1940 metais : disertacija

LTDisertacijos tyrimo objektas – nepriklausomos Lietuvos istorikų mokslinė, pedagoginė ir organizacinė veikla, jų pažiūros ir paieškos Lietuvos ir visuotinės istorijos srityje, šių paieškų rezultatas ir reikšmė. Tyrimo tikslas – objektyviai nušviesti istorikų paruošimo Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitete sistemą, rūpimo laikotarpio istorikų mokslinius pasiekimus. Darbe aptariamos istorijos studijų Lietuvos universitete organizavimas, dėstymo formos ir struktūra. Pristatoma istorikų dėstytojų ir studentų pasaulėžiūra, jų tarpusavio santykiai, profesorių ir kitų universiteto dėstytojų pedagoginė praktika. Kritiškai įvertinamos šalies istorikų teorinės ir metodologinės nuostatos, diskusijos universitete ir spaudoje apie istorijos mokslo paskirtį. Nustatoma ano meto mokslinių tyrinėjimų reikšmė ir vieta Lietuvos istorijos mokslo raidoje. Nušviečiama šalies istorijos tautinės koncepcijos genezė.

ENThe dissertation deals with scientific, pedagogical, and organisational activities of historians of independent Lithuania, their attitudes, investigations in the field of Lithuanian and universal history, as well as results and the significance of those investigations. The aim of the research is to objectively present the system of education of Lithuanian historians (in Vytautas Magnus University from 1930) as well as achievements of Lithuanian historians of the given period. The work discusses the structure, organisation, and teaching methods of history science in Vytautas Magnus University. It also presents history professors and students' worldviews, their mutual relationship and pedagogical experience of professors and other university lectures. Critical evaluations of national historians' theoretical and methodological attitudes as well as university and press discussions about the purpose of history as a science are also presented in the paper. The dissertation also discusses the significance and place of the then scientific research in the development of Lithuanian history as a science. In addition to that, it pays a great deal of attention to the origin of the national concept of the country’s history.

• Dvarininkiškos praeities ir miestietiškos dabarties sąlyčiai Kauno visuomeninėje mintyje XX a. ketvirtajame dešimtmetyje / Modestas Kuodys. Kauno istorijos metraštis. 2019, 17, p. 79-96.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumas Adolfo Šapokos tyrimuose / Robertas Jurgaitis, Aivas Ragauskas. Raštai / Adolfas Šapoka. T. 3, Lietuva ir Lenkija po 1569 m. Liublino unijos. Jų valstybinių santykių bruožai 1655 m. Kėdainių sutartis, arba švedai Lietuvoje 1655-1656 m. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2018. P. 7-43.
• Lietuvos ir Lenkijos XIX amžiaus sukilimai lietuvių istoriografijoje / Rimantas Miknys. Kultūros barai. 2001, Nr. 2, p. 63-68.
• Zenonas Ivinskis 1918-1940 metų istorikų bendrijos kontekste / Valdas Selenis. Soter. 2009, 29 (57), p. 85-96.