Panelės Viktorijos kalbos jausmas

LTStraipsnyje, remiantis Émile’io Benveniste’o subjektyvumo kalboje ir ritmo samprata, analizuojama Šatrijos Raganos apysaka "Viktutė" (1903). Rašytoja, pasirinkusi pasakoti dienoraščio forma, įteisino personažo spontaniškumą ir atvirumą, kalbos individualumą. Apysakoje Viktutė, atradusi lietuvių kalbos grožį, pradėjusi vis dažniau vartoti šią kalbą kasdienybėje, ėmusi rašyti dienoraštį, susikūrė sąlygas realizuoti savąjį „aš“, atskleisti jo reikšmingumą bei istoriškumą. Viktutės individualumas randasi ne iš suvokimo, kad ji yra savimi, o iš vienybės su kitais jausmo: ji atranda save kitų gyvenime ir išreiškia tai kalba. Darant prielaidą, kad apysaka labai autobiografiška, Viktutės tapsmą panele Viktorija galima interpretuoti kaip Marijos Pečkauskaitės tapsmą Šatrijos Ragana. Marijos Pečkauskaitės apsisprendimas laikytis lietuviškumo ir skleisti jį sutapo su stiprėjančiu individualumu ir poreikiu realizuoti jį, įsiliejant į lietuvių patriotų bendruomenę. Raktažodžiai: subjektyvumas, kalba, ritmas, forma, tauta, istorija. [Iš leidinio]

ENBased on Émile Benveniste’s concept of subjectivity in language and rhythm, the article analyzes Šatrijos Ragana’s short story "Viktutė" (1903). The writer’s choice to present the narrative in diaristic form legitimized the spontaneity and openness of the main character and the individuality of the language components. In the short story, Viktutė, having discovered the beauty of the Lithuanian language, began to use this language more and more in everyday life, started writing a diary, thus creating the conditions for the realization, significance, and historicity of her individual self. Viktutė’s individuality does not come from the realization that she is herself, but from the feeling of unity with others, from the discovery of herself in the lives of others, expressed via language. Assuming that a lot of autobiographical elements can be found in the short story, Viktutė’s transformation into Miss Viktorija can be interpreted as Marija Pečkauskaitė’s transformation into Šatrijos Ragana. Marija Pečkauskaitė’s decision to identify with Lithuanian national identity and propagate it coincided with the strengthening of individuality and the need to realize it by joining the community of Lithuanian patriots. Keywords: subjectivity, language, rhythm, form, nation, history. [From the publication]

• Herderio koncepto "Humanität" raiška Daukanto veikale "BUDĄ Senowęs-Lëtuwiû Kalnienû ĩr Ƶámajtiû" (1845) / Roma Bončkutė. Logos (Vilnius). 2021, 108, p. 31-38.
• Istorinių Šatrijos Raganos pasakojimų Lietuvos senovės septyni paveikslai daukantiškieji šaltiniai / Roma Bončkutė. Senoji Lietuvos literatūra. 2019, 48, p. 122-148.
• Kultūros sąvokos raiška Daukanto darbuose / Roma Bončkutė. Logos (Vilnius). 2019, 98, p. 174-180.
• Simono Daukanto pėdsakas Šatrijos Raganos kūryboje / Roma Bončkutė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2019, t. 42, p. 239-265.
• Šatrijos Raganos egodokumentų sąsajos: laiškai ir atsiminimai / Gabija Bankauskaitė-Sereikienė, Karolina Statkevičiūtė. Acta litteraria comparativa. 2015, Vol. 7, p. 184-199.