E. Gudavičiaus pasaulio istorijos civilizacinė koncepcija

LTProf. Edvardas Gudavičius šiandien laikomas vienu didžiausių Lietuvos istorijos mokslo autoritetų ir originaliausiu interpretatoriumi. Profesoriaus mokinio doc. Alfredo Bumblausko nuomone, E. Gudavičius yra sukūręs ne tik solidžią, bet ir novatorišką civilizacinę Lietuvos istorijos koncepciją. Ši koncepcija paremta ne tik įspūdinga empirinių duomenų baze; svarbiausia, kad Lietuvos istorijos vyksmas suprantamas ir aiškinamas plačiame kaimynų, visos Europos ir net viso pasaulio istorijos kontekste. Toks Lietuvos istorijos „sampratos lauko“ išplėtimas nėra vien mechaniškas vienalaikių Lietuvos ir pasaulio istorijos faktų gretinimas, tai ryšio tarp Lietuvoje ir pasaulyje vykstančių visuomeninių procesų ieškojimas, gerai išmanant šiuos procesus aprašančias koncepcijas. Juoba kad E. Gudavičiaus požiūris į pasaulio istoriją ir jos raidos pobūdį yra savitas. Šiuo apžvalginiu straipsniu ir norima aptarti E. Gudavičiaus pasaulio istorijos sampratą. Kadangi jame bus kalbama apie koncepcijas, neišvengiamai bus svarstomos tam tikros istorijos teorijos. Trumpai panagrinėsime teorines aptariamo autoriaus požiūrio prielaidas, kertines sąvokas, parodysime svarbiausius pirmtakus ir jų įtaką. Vis dėlto daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama pačiai Edvardo Gudavičiaus pasaulio istorijos sampratai, - pabrėžiami ne konkretūs faktai ar procesai, o teoriniai konceptai, kuriais vadovaujantis suprantama ir aiškinama istorija. [Iš straipsnio, p. 433]

ENThe article discusses Professor Edvardas Gudavičius’ conception of civilizations and his conception of world history. The starting point is the analysis of basic theoretical concepts and main terms. By the author, the main term is civilization, defined as „society, historical development of which is modelled by its system of values“. The most important forerunners and their influence on E. Gudavičius’s theoretical approach is discussed. The author argues that such forerunners are K. Marx and A. J. Toynbee. The combination of marxist socioeconomic theory and Toynbee’s history of civilizations enables E. Gudavičius to emphasize the impact of social relations, especially those determined by property, on the process of civilization. E. Gudavičius formulates a historical model of „two ways“. By the model, all civilizations arc devided in two „ways“ or types of development: civilizations of extensive development that belong to the main way, and civilizations of intensive development that belong to the exceptional way. Such civilizations, „productive cell“ of which is community (e. g. ancient Egypt, Mesopotamia, India, China, Mesoamerica etc.) belong to the main way. The second way is interpreted by E. Gudavičius as exceptional because of the historical shift experienced by the intensive civilizations from community towards individuality, from communal to individual property (the second way is represented by such civilizations as Antique Greece and Rome, Western Europe, Japan). The exceptional way revealed itself to be more perspective than the main way, therefore, according to E. Gudavičius, Western civilization threw out its own rules of game to the rest of the world since the 15th century. [From the publication]