LTVieno susitikimo su Edvardu Gudavičium metu profesorius atkreipė dėmesį į vienos bylinos fragmentą, kurioje Elijas Muromietis pasakoja gyvenęs „narsioje Lietuvoje“ („в хороброй Литвы“). E. Gudavičius šią žinią susiejo su Michalono Lietuvio analogišku teiginiu apie „narsiąją Lietuvą“ („Chorobra Litva“). Pirmą kartą rytų slavų erdvėje bylinų herojus Elijas Muromictis minimas 1574 m. Oršos seniūno Filono Kmitos laiške Trakų kaštelionui Eustachijui Valavičiui. Laiškas rašytas bckaralmečiu, kurio įvykių kontekste ir suprastinąs šis pasažas. Elijas Muromictis ir Solovcjus Budimirovietis rusų epe vaizduojami kaip Rusios sienų sergėtojai, tuo tarpu Kmita kalba apie LDK sienos apsaugą. Galima spėti, kad egzistavo vietiniai šio epo variantai. Michalonas Lietuvis stereotipinę formuluotę „narsioji Lietuva“ išties galėjo perimti iš kokios nors bylinos. Filono Kmitos ir Michalono Lietuvio pavyzdžiai rodo, kad bylinų herojai buvo žinomi įvairių (ne tik baltarusiškų žemių) LDK kultūrinių tradicijų atstovams, taip pat šių tradicijų sąsajas. Kartu pirmąjį šio fakto patvirtinimą reikia atkelti į 1550 metus, kai buvo parašytas Michalono Lietuvio traktatas. Šia prasme Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos teritorijoje vyko vienas esminių etapų bylinos žanro formavimąsi, kurio ištakos siekia Kijevo Rusios epochą, o paskutinis akordas susijęs su folklorine Šiaurės Rusijos stichija. [Iš leidinio]