LTPirmą kartą apie Statuto, t. y. visai valstybei bendro teisyno parengimą ir priėmimą buvo užsiminta dar LDK didžiojo kunigaikščio Aleksandro 1501 m. privilegijoje Volumes žemei. Joje buvo žadama įvesti „visoje mūsų žemėje“, t. y. LDK visiems bendrą Statutą ir „tada visos mūsų žemės (LDK sritys) vienos teisės turės laikytis ir viena teise bus teisiamos pagal Statutą“. Šis faktas liudytų, kad jau XV-XVI amžių sandūroje pribrendo tokio visai valstybei bendro įstatymų sąvado priėmimo istorinės ir socialinės politinės sąlygos. Tačiau sudėtingi unijiniai santykiai su Lenkija, ypač po Aleksandro išrinkimo 1501 m. Lenkijos karaliumi ir nesėkmingų bandymų Melnike atnaujinti šią uniją, sunkūs pralaimėjimai 1500-1501 m. kare su Rusija vertė atidėti šio klausimo sprendimą tolesniam laikui. 1506 m. mirė Aleksandras, naujasis LDK ir Lenkijos valdovas Žygimantas Senasis įžengė į šių valstybių sostus, 1508 m. kilo Mykolo Glinskio maištas, tad ir be Statuto buvo daug neatidėliotinų reikalų. Tik 1514 m. šaltiniuose vėl randame žinutę apie Statutą. Ją pateikia Peremyšlio vyskupas Piotras Tomickis, kuris teigia, neva 1514 m. Vilniaus seime jo dalyviai šalia kitų klausimų iškėlė klausimą dėl įstatymų ir teisių suteikimo (parengimo).15 Tačiau sąlygos tam buvo labai nepalankios - vyko sunkus karas su Rusija. [Iš straipsnio, p. 282]