Privatūs muitai XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: dar viena bajorų ekonominio aktyvumo sritis?

LTLDK bajorijos ekonominio aktyvumo augimas XVI a. istoriografijoje traktuojamas kaip akivaizdus ir nenuginčijamas faktas. LDK istorijos kontekste kalbama apie metamorfozę - „nuo kario XV a. pradžioje iki prekiaujančio žemvaldžio XVI a. viduryje“. Universalesniame lygmenyje, visos Europos mastu, pažymimas naujojo bajoro fenomeno atsiradimas Naujaisiais laikais bei šio reiškinio formų įvairumas tam tikrose šalyse. Aišku, dėl šio proceso priežasčių, pagrindinės vystymosi linijos yra ginčijamasi, sulaukta įvairių interpretacijų. Ir LDK, ir viso Vidurio bei Rytų Europos regiono valstybių atžvilgiu kaip priimtiniausia istorinio aiškinimo logikos bei nagrinėtos empirinės medžiagos požiūriu pripažįstama J. Rutkowskio teorija.3 Dėl pakitusios Vakarų Europos ekonominių santykių konjunktūros atsiranda vis didėjanti žemės ūkio produktų paklausa. Todėl žemėvalda, jos teikiamos galimybės gaminti paklausią produkciją tiek vidaus, tiek užsienio rinkose bajorams pamažu tapo prioritetiniu užsiėmimu. Politinis bajorijos viešpatavimas Vidurio Europos regiono valstybėse (ir LDK) leido jai pertvarkyti visą ūkininkavimo sistemą į palivarkinį-lažinį ūkį, o savo valstiečius paversti baudžiauninkais ir, panaikinus muitus, užsitikrinti palankias eksporto sąlygas. Kaip tik šia schema dažniausiai grindžiama minėtoji LDK bajorijos metamorfozė - bajoras tapo prekiaujančiu žemvaldžiu Tačiau beieškant šio proceso priežasčių, dinamikos sąlygų, nereikia užmiršti ir pačio reiškinio kaip daikto savyje, t. y. bajorijos ekonominę aktyvizaciją būtina analizuoti įvairiausių konkrečių formų pasireiškimo lygmenyje. [Iš straipsnio, p. 263]

ENThis article has attempted to evaluate private customs in the 16th century Grand Duchy of Lithuania by making use of a concept new boyar, which emphasises the spirit of economic enterprise of the nobles. Since a phenomenon of customs has not been dealt in historiography in this respect so far, it caused a problem: how we arc to designate one or another form or field of economic activities of boyars as pertaining to the type of new boyar or its Lithuanian equivalent of the trading landlord. To solve this problem two methods, chronological and qualitative, were applied. 1.Until now historiography in describing private customs used abstract classified schemes not even trying to set them in a chronological framework according to historical data coming from the Grand Duchy of Lithuania. The comparative analysis of the regulations related to customs which are comprised in all three Lithuanian Statutes has led to conclusion that only since the times of Second Lithuanian Statute it is possible to argue for private customs as a source of income to improve the roads. Thus the genesis of such a rule is to be related to the grand ducal policy of granting the right to the nobles to collect customs duties, which was pursued since the early 16th century and was justified by referring to ad commodum et necessitate/publican/transeuntium. Although the spirit of enterprise of the nobles (grand ducal favour was hard to access) in this field as well as the later codification of this practice, reflected in the Second Lithuanian Statute, are chronologically correlated with the nobility’s growing economic activity in the first half of the 16th century, but as long as there are no detailed studies in this field the chronological correlation of both processes is to be treated first of all as a hypothesis.2.The internal analysis of the charters of privileges granted by the grand duke to the nobles has brought to light certain strategies which were characteristic of the nobles’ enterprise, and has revealed as well the ways of handling the right to collect the customs duties so as to maximize the economic profit. It is especially evident in cases of trying to set up a real complex of communication services, that is a self-supporting unit which was made up of the bridge/ferry with the right to collect customs duties and the tavem/guests house (stodoła'). It seems that namely in these cases it is possible to discern the new boyar manifested in the field of private customs. [From the publication]