Z zagadnień handlu litewsko-hanzeatyckiego w XV w.

LTLietuvos ir Hanzos miestų prekybiniai kontaktai daugiausia prasidėjo XIV a. antroje pusėje. Iki šiol istoriografijoje mažai tyrinėtos dvi pagrindinės problemos: ašios prekybos struktūra ir jos geografinis diapazonas. Prekybos struktūra, kuri atsiskleidžia iš prekybinės korespondencijos ir išlaidų registrų, buvo gana paprasta. Į Lietuvą buvo įvežamos Vakarų prekės - druska, gelumbė, silkės, cukrus, amatininkų dirbiniai, o iš Rytų-daugiausia kailiai. Į Vakarus keliavo kailiai, mediena, pelenai, kanapės, medus, o į Rytus - gelumbė. Iš pirmo žvilgsnio tai primena prekybą tarp Hanzos ir Lenkijos, tačiau šiuo atveju būta esminio skirtumo. Vertingiausios prekės - gelumbė ir kailiai - buvo vežami per Lietuvą toliau į Rusiją arba į Vakarus. Didžioji šių prekių dalis priklausė tranzitinės prekybos sferai. Be to, Lietuva jau XV a. eksportavo vertingas prekes - javus ir gintarą. Todėl atrodo, kad Lietuvos prekybinis balansas buvo geresnis nei Lenkijos ar Ordinui priklausančios Prūsijos. Eksporto ir importo santykis XV a. pirmoje pusėje buvo maždaug 1:3. Situacija pasikeitė antroje amžiaus pusėje, kai vis didesnę reikšmę įgavo prekyba grūdais. Hanzos šaltiniai rodo, kad jau XV a. pirmoje pusėje javai buvo importuojami iš Lietuvos ir Žemaitijos. Juos supirkdavo vokiečių pirkliai, rezidavę Vilniuje ir Kaune. Taip pamažu pradėjo vyrauti eksportas importo atžvilgiu.XV a. Lietuva tapo svarbus Šiaurės Europos kelių mazgas. Iš Vilniaus prasidėjo kelias per Polocką į Smolenską ir toliau į Maskvą. XIV-XV a. keitėsi pagrindiniai prekybos keliai. Iš pradžių svarbiausią vaidmenį vaidino jūros kelias, kuris jau nuo ankstyvųjų Viduramžių ėjo išilgai Lietuvos pakrantės („Lettouschc Strande“). Jis buvo žinomas visoje Vakarų Europoje. Ilgainiui išaugo sausumos kelio iš Lietuvos į Vakarus reikšmė. Per Lietuvą ėjo net keli svarbūs prekybos keliai. Jų vystymasis buvo susijęs su Lietuvos - Vakarų Europos prekybos geografinio diapazono išplėtimu. Šiuose kontaktuose vyravo Gdansko pirkliai. XV a. dėl Hanzos kontoros Naugardo nuosmukio ir Lietuvos miestų vystymosi įvyko esminiai pokyčiai Gdansko ir Lietuvos prekyboje. Hanzos pirkliai nustojo remtis senąja prekybos reglamentavimo sistema ir, aplenkdami savo kontorą Kaune, užmezgė tiesioginius santykius su vietos gyventojais (tarp jų ir su gamintojais - žemių savininkais ir laikytojais). Iš Vendų miestų labiausiai prekyba su Lietuva buvo suinteresuotas Liubekas. Vis dėlto šį didžiausią Baltijos uostą pirmiausia domino kontaktai su Naugardu. Tokie pat interesai atkreipė ir Anglijos pirklių dėmesį į Lietuvą. Jų kelionėms į Naugardą ir Pskovą per Livonijos žemes trukdė Hanzos pirkliai. Tranzitas per Lietuvą jiems buvo gera išeitis. XV a. Hanzos pirklių korespondencijoje prekybą su Lietuva liečią reikalai užėmė vis daugiau vietos. Tai geriausiai liudija šios prekybos augimą. Itin didelis šuolis XV a. pabaigoje siejasi su Rytų Europos žaliavų reikšmės padidėjimu Vakarų Europos pramonei. [Iš leidinio]