Naujosios Rėvos piliakalnis su gyvenviete

LTNaujosios Rėvos piliakalnis, dar vadinamas Rusų Bažnyčia, įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje. Aikštelė keturkampė, pailga ŠR–PV kryptimi, 40x15 m dydžio, žemesniu PV galu. jos ŠR krašte supiltas 10 m ilgio, 2 m aukščio, 11 m pločio pylimas, kurio išorinis 7,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į 14 m ilgio, 21 m pločio, 6 m gylio griovį 7 m pločio dugnu. Šlaitai statūs, 12–35 m aukščio. Piliakalnis apaugęs pušimis, pomiškis iškirstas. PV papėdėje yra papėdės gyvenvietė. Piliakalnis ir papėdės gyvenvietė iki 2018 m. netyrinėti. Piliakalnis iki šiol buvo datuojamas II tūkst. pradžia (LPA, 2005, t. III, p. 376). Vertinant vietovės reljefo ypatybes (buvusių upelių, šaltinių vietos), papėdės gyvenvietė galėjo užimti apie 11 tūkst. m2 plotą (ribojama Neries pakrantės, statesnių šlaitų, buvusių upelių). 2005 m. žvalgytame Naujosios Rėvos piliakalnyje iškastos 4 duobės (2 duobės piliakalnio pylime, 1 aikštelėje ir 1 šlaite) bei 4 lapių olos. Atliktų tyrimų duomenimis, Naujosios Rėvos piliakalnio papėdės gyvenvietės tirta vieta galėjo būti naudota I–XIV a., tačiau be grublėtosios keramikos, aptiktos tik kelios itin smulkios kitiems tipams priskirtinos šukės (keramika brūkšniuotu, lygiu paviršiumi, apžiesta keramika), todėl tokiam datavimui pagrįsti turėtų būti atlikti išsamesni didesnių apimčių tyrimai. Kol kas tirtoji vieta galėtų būti datuojama III-VIII a.-toks datavimas pagal surinktą medžiagą kol kas kelia mažiausiai abejonių. Nors tyrimų metu aptikta titnago skalda aiškiau nedatuota, neatmestina tikimybė, kad tirtojoje vietoje galėjusi būti ir akmens amžiaus stovyklavietė. [...]. [Iš teksto, p. 61, 65]

ENAfter conducting an excavation on the grounds of Naujoji Rėva hillfort and settlement, 1 trench and 5 test pits (a total of 30.25 m2) were excavated. In Trenches 1 and 2, which were located in the settlement at the foot of the hillfort, a 3–12 cm thick, dark, sandy cultural layer from the settlement was recorded under a 20–40 cm thick layer of topsoil. The cultural layer recorded in the test pits was poor and in places lacked a clear boundary from the topsoil layer. A 5–24 cm thick cultural layer from the settlement at the foot of the hillfort was recorded under an 18–32 cm thick layer of topsoil in Trench 1. In all, 143 potsherds (548.9 g) were collected in the trench. The absolute majority of the identified pottery (49 sherds weighing 335.7 g) consisted of rough sherds from hand built pots dating to the 3rd–8th centuries. The investigated site in the settlement could have been used during the 1st–14th centuries, but in addition to the rough pottery, only several especially small sherds of pottery ascribable to other types (brushed, smooth, and partly thrown) were discovered. [From the publication]