Vilniaus (Verkių) Kalvarijos

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTSumanymas „Verkių kalnuose“ steigti Kalvarijas Vilniaus vyskupui Jurgiui Bialozorui kilo 1661 m., dėkojant Dievui už Vilniaus išvadavimą iš maskvėnų okupacijos. 1662 m. spalio 2 d. vyskupas gavo kapitulos sutikimą savo valdose statyti Kristaus kančiai atminti skirtą ansamblį. Išmatavus tam skirtą plotą, buvo numatytos vienuolyno, Kančios kelio stočių, pagalbinių pastatų vietos. Parenkant stočių vietas ir atstumus tarp jų, siekta kuo tiksliau atspindėti Kristaus kančios kelią Jeruzalėje - remiantis anuomet populiariu Nyderlandų kunigo ir teologo Christiano Adrichomijaus veikalu apie Šventąją Žemę, bandyta Neries ir Baltupio pakrantėse kuo tiksliau atkartoti Jeruzalės kelių ir gatvių planą, atskirų objektų padėtį pasaulio šalių atžvilgiu ir atstumus tarp jų. Taigi Vilniaus apylinkės tapo simboline topografine Šventosios Žemės kopija. Verkių kalvos buvo pavadintos Golgotos, Marijos, Siono, Alyvų kalnų vardais, o Baltupio upelis - Kedronu. Pirmąsias Kalvarijų stotis, manoma, žymėjo kryžiai, bet jau 1669 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia ir tokios pačios koplyčios. 1669 m. birželio 9 d., per Sekmines, Kalvarijos buvo iškilmingai pašventintos. Visoms Vilniaus bažnyčioms skambinant varpais, vyskupas Aleksandras Sapiega, su procesija atėjęs iki „Paskutinės vakarienės“ stoties, susirinkusiesiems tarė žodį ir pats vedė Kryžiaus keliais, barstydamas iš Jeruzalės parvežtą žemę4. [Iš teksto, p. 179]

ENThe Bishop of Vilnius Georgius Białłozor got the idea to build a set of Stations of the Cross on ‘the hills of Verkiai’ in the year 1661, as a sign of gratitude to the Lord for rescuing Vilnius from the Muscovite occupation. On 2 October 1662, the bishop received the Chapters approval to build an ensemble on his property in commemoration of the Passion of Christ. After measuring the plot dedicated for that purpose, plans were made as to the location of a convent, a set of Stations of the Cross as well as auxiliary structures. In selecting locations for the Stations and laying out distances among them, efforts were put to reflect Christs Way of Passion in Jerusalem. A source of reference for that task was the then popular work about the Holy Land by Christian Andrichomius, a priest and theologian from Holland. Attempts were put to recreate the layout of the roads and streets of Jerusalem on the banks the Neris River and the Brook Baltupis, even by positioning individual objects relative to the cardinal directions and distances between them. This way the environs of Vilnius became a symbolical topographical copy of the Holy Land. The hills of Verkiai took the names of the mounts of Golgotha, Zion, Moriah, of the Mount of Olives, and the Baltupis, of the Brook Kidron. It is supposed that the first Stations were marked by crosses, yet already in 1669, a wooden church and wooden chapels were constructed. On 9 June 1669, on the feast of Pentecost, the Stations of the Cross of Kalvarija were consecrated with solemnity. With the bells of all Vilnius churches ringing, Bishop Aleksander Kazimierz Sapieha walked in a procession to the Station of the Last Supper, appealed to the congregation and led the Way of the Cross, sprinkling, on his way, the paths with the soil brought from Jerusalem. [Extract, p. 185]

• Fundacje artystyczne rodziny Paców: Stefana, Krzysztofa Zygmunta i Mikołaja Stefana : "lilium bonae spei ab antiquitate consecratum" / Anna Sylwia Czyż. Warszawa : Wydawnictwo Uniwersytetu Kardynała Stefana Wyszyńskiego, 2016. 526 p.
• Trinapolio trinitorių bažnyčios meninis inventorius ir jo paveldas / Regimanta Stankevičienė. Menotyra. 2016, t. 23, Nr. 1, p. 35-50.