LTŠventųjų laiptų koplyčia Bernardinų bažnyčios šventoriuje, dar vadinama Kristaus laiptais, kartu su Aušros vartais ir Verkių Kalvarijomis iki XX a. vidurio buvo vienas žinomiausių Vilniaus piligrimystės centrų. Koplyčia pastatyta pagal Romos Scala Sancta pavyzdį. Pasak legendos, iv a. imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena 28 marmurines laiptų pakopas, išimtas iš Poncijaus Piloto Jeruzalės rūmų griuvėsių, atvežė į Romą. 1589 m. popiežius Sikstas V įrengė tiems laiptams koplyčią priešais Laterano rūmus, nustatė pamaldų tvarką ir suteikė visuotinius atlaidus juos lankantiems piligrimams. Toje vietoje Šventieji laiptai išliko iki dabar ir yra lankomi kaip viena labiausiai gerbiamų Katalikų Bažnyčios relikvijų. Tikėta, kad šiais pretorijaus laiptais Jėzus ne kartą lipo savo Kančios kelio metu: kai buvo atvestas pas Pilotą, kai iš Piloto rūmų buvo vedamas pas Erodą, kai Erodo buvo vėl grąžintas Pilotui, kai buvo vedamas į nuplakimo vietą, kai nuplaktas buvo parodytas liaudžiai su purpuriniu apsiaustu ir erškėčių karūna, kai po nuosprendžio buvo vedamas į nukryžiavimo vietą. [Iš teksto, p. 108]
ENThe Chapel of the Holy Stairs in the churchyard of the Bernardine Church, also known as Christs Stairs, was together with the Gates of Dawn and the Calvary at Verkiai, one of the most important Vilnius pilgrimage sites until the mid-i9th century. The shrine was built to imitate the Scala Sancta in Rome. As legend has it, in the 4th century, St Helena, Emperor Constantine’s mother, brought from Jerusalem to Rome 28 marble steps from the Praetorium of Pontius Pilates palace. In 1589, Pope Sixtus V installed a chapel for this staircase opposite the Lateran, set the routine for prayers and granted plenary indulgence to pilgrims who visit it. The Holy Stairs preserved in that place are still visited as one of the most venerated relics of the Catholic Church. The belief is that Jesus ascended these steps many times during His Passion: when He was delivered to Pontius Pilate, when He was led from Pilates palace to Herod’s, then sent back by Herod to Pilate, when He was taken to the place of flagellation, when He was presented to the crowd in a purple robe and a crown of thorns, and, finally, when condemned to death, He was taken to the place of Crucifixion. [Extract, p. 109]