Laisvės kovų aukos Pietų Žemaitijoje

LTPietų Žemaitijoje (tuo metu - Raseinių, Tauragės ir dalinai aplinkinėse apskrityse) žuvusių Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) karių ir Kęstučio apygardos partizanų sąrašas sudarytas remiantis buvusių rezistencijos kovų dalyvių liudijimais. Kai kurių žinių gauta iš spausdintų šaltinių ir iš archyvų. Daug partizanų, žmonių vadinamų "miškiniais", "žaliukais", "miško broliais", pavardžių nėra žinoma, nes savo aukų saugumiečiai (bent iki 1946 metų) nesistengdavo atpažinti ir išniekintus jų kūnus palikdavo mūšių laukuose ir susprogdintuose bunkeriuose, duobėse bei šuliniuose. Dalis pavienių partizanų, kurie veikė apygardos pakraščiuose, toliau nuo štabų, taip pat liko nežinomi. Kai kurie partizanai, kautynių metu netekę vilties laimėti kovą, susisprogdindavo savo veidus, kad liktų neatpažinti ir nepakenktų artimiesiems. Neįmanoma nustatyti visas masinių žudynių aukas, kai vienu metu žūdavo šimtai žmonių (prie Ariogalos, Burbinės, Birbiliškės miškuose). Sąrašas būtų ilgesnis, jeigu į jį būtų įtraukti visi nekaltai žuvę ir nukankinti žmonės, partizanų šeimų nariai, ryšininkai, rėmėjai ir tremtiniai. Tiip pat surašyti ne visi, kurie praėję kankinimų, lagerių, kalėjimų kančių kelius, pažeminti ir netekę sveikatos, mirė jau grįžę į savo gimtinę. [Iš Pratarmės]