Asmeninių namų ūkių gyventojų šeiminė padėtis

LTVertingos informacijos apie Lietuvos gyventojus ir jų vedybinę elgseną galime gauti nagrinėdami asmeninių ūkių gyventojų šeimyninę padėtį namų ūkyje. Surašymo metu greta asmens santuokinės padėties (niekada negyvenęs santuokoje, vedęs, išsiskyręs, našlys) fiksuota ir asmeninių namų ūkių gyventojų šeimyninė padėtis (statusai) namų ūkyje. Vaikas, sutuoktinis, sugyventinis, viena (-as) motina/tėvas, gyvena vienas, kita) Jei santuokinė padėtis atskleidžia asmens poziciją oficialių, teisiškai reglamentuotų santuokinių ryšių atžvilgiu, tai šeimyninė padėtis – tai šeimininė padėtis – poziciją realiai egsistuojančių šeimyninių ryšių atžvilgiu. Tradicinėje visuomenėje, kurioje šeima dažniausiai buvo kuriama tik santuokos pagrindu, gyventojų šeiminės padėties namų ūkio analizėje nebuvo tikslinga. Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje plinta neinstitucinės, netipinės šeimos (daugėja sugyventinių, nepilnų šeimų), gyventojų tyrimas vien pagal santuokinę padėtį pateiktų gana netikslų šeimų padėties visuomenėje ur gyventojų vedybinės elgsenos paveikslą. Todėl šiame straipsnyje nagrinėjamos asmeninių namų ūkių gyventojų (šiuose ūkiuose gyvena 99,3 proc. visų gyventojų.) šeiminės padėties struktūrines (sociodemografines ir socioekonomines) charakteristikas. Analizuosime ir procesinius šeimų statusų požymius, t.y. šių statusų įgyjimo kelius, atsižvelgdami į gyventojų santuokinės ir šeiminės padėties sankirtas. Kadangi pirminis šio straipsnio analizės tikslas – papildyti informaciją apie Lietuvos gyventojų vedybinę elgseną, nenagrinėsime gyventojų, surašymo metu turėjusių vaiko šeimyninį statusą. Didžiausias dėmesys skirtas sugyventinių analizei, kadangi surašyme sukaupti asmeninių namų ūkių gyventojų šeiminės padėties duomenys yra pirmieji, kurie įgalina patikimai nagrinėti šią grupę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šeima; Santuoka; Kohabitacija; Family; Marriage; Cohabitation.

ENExamination of the family status of personal households may be a source of valuable information about the inhabitants of Lithuania and their marital behaviour. During the census, the family status in the household (child, spouse, partner, single mother/father, single, or other) was recorded along the marital status of persons (has never been married, married, divorced, widower). If the marital status reveals the person’s position towards the official and legally regulated marital relations, the family status shows the position towards the actual family relations. The analysis of the family status in households was irrelevant in traditional societies, in which families were usually created on the basis of marriage. However, with the spread of non-institutional and unconventional families (partnerships, single-parent families) in contemporary societies, the study of the population by their marital status alone would give a rather inaccurate image of the family situation or the marital behaviour of the population. Therefore, this article examines the structural and procedural characteristics of the family status of the members of personal households. Since the primary goal of this article is to increase the information available on the marital behaviour of the Lithuanian population, persons with the family status of children are excluded from the analysis. The article focuses on the analysis of partnerships, since the data on the family status of the members of personal households accumulated during the census enables a reliable study of this group for the first time.