Sekminės Rytų Aukštaitijoje XX amžiuje

LTStraipsnyje nagrinėjami XX amžiuje Rytų Aukštaitijoje gyvavę Sekminių papročiai. Sekminės pasirinktos kaip viena iš svarbiausių religinių ir bendruomeninių švenčių. Tikslas - istoriniu lyginamuoju metodu aptarti liturginius ir liaudiškuosius Sekminių papročius bei apeigas ir išskirti Rytų Aukštaitijoje gyvavusius savitumus. Analizuojami liturginiai Sekminių bruožai ir jų ryšys su liaudiškais švenčių papročiais bei apeigomis, augmenijos garbinimo per Sekmines svarba žmonių gyvenime ir augmenijos sąsajos su gyvulininkyste. Atskleidžiami bendruomeniniai įvairių kaimo gyventojų grupių apeiginio gyvenimo savitumai leidžia kalbėti apie specifinius aukštaitiškus šventimo bruožus XX amžiuje. Raktiniai žodžiai: berželiai, etnografinė medžiaga, Kalvarijos, karvių vainikavimas ir plukdymas, liturgija, sambariai, Sekminės. [Iš leidinio]

ENThe purpose of this study is to analyse liturgical and folk customs and rituals of Pentecost and the Feast in the Eastern Aukštaitija by analysing information provided by other ethnologists and field study. It is important to uncover liturgical traits and their connection to folk holiday customs and rituals. Also, it’s important to show individuality of rituals of various members of countryside, as well as, specific Pentecost and the Feast s celebrations in Aukštaitija in the first half of 20th century. Pentecost is one of the most important Christian holidays. In Aukštaitija it is common to visit Verkiai Calvary and Vepriai Calvary, Stations of the Cross. The major changes in rituals were caused by First and Second World War, occupations of Lithuania, especially the second one, which was focused on destroying Lithuanian identity. Also, the changes were caused by prohibition for Christian holidays. The folk meaning of these holidays became more important - cult of flora, rebirth of nature. Aukštaitija doesn’t have many unique local features like other regions in Lithuania. Therefore, it is hard to reveal region’s specificity. However, Pentecost has several unique celebrations - sambaris and kupole. It was common in Meironių village in Ignalina district to take cows across lake for a swim. In Tauragnas children and youth would hide cheese. Shepherds from Adutiškis (Švenčionių district) allowed to go to fairs (kermošius'). Finally, it was usual to visit rye fields. [From the publication]