Litwa na przełomie średniowiecza i nowożytności, 1492-1569

LTKnyga „Lietuva viduramžių ir Naujųjų laikų sankirtoje 1492-1569 m.“ yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) politinės, ekonominės, socialinės ir kultūrinės raidos istorijos sintezė. Joje išskiriami du laikotarpiai: LDK valdant Aleksandrui Jogailaičiui (1492-1506) ir Žygimantui Senajam bei Žygimantui Augustui (iki 1569). Valdant Aleksandrui, buvo įgyvendintos svarbios valstybinės reformos, pagrindiniu vykdomosios valdžios organu tapo ponų taryba; vyko du karai su Maskva, kuriuose Lietuva prarado beveik 1/3 teritorijos; vyko suartėjimas su Lenkija sudarant dinastinę ir personalinę unijas. Po 1506 m. LDK toliau vargino karai su Maskva, kuriuose ėmė labiau angažuotis Lenkija, iki XVI a. vidurio sumažėjo LDK įtaka diplomatijos sferoje. Po Žygimanto Senojo reformų bajorų vietą politikoje užėmė šlėkta, pagrindine politinio gyvenimo arena tapo seimas. Vis dėlto iki Livonijos karo šlėktos emancipacija neįstengė išstumti ponų oligarchijos. Sudarius Liublino uniją baigėsi LDK reformavimo pagal Lenkijos pavyzdį (teismų, administracinio suskirstymo, seimo ir seimelių, įgyvendinta Valakų reforma) procesas. Buvo sukurta federacinė valstybė, kurioje buvo bendra įstatymdavystė ir karalius, atskiri – vykdomoji valdžia ir teismai. Ekonominei LDK raidai didelę įtaką turėjo ponų palivarkų plitimas, kaime atsirado dvi pagrindinės gyventojų grupės – ponų valstiečiai ir činčininkai. Iki XVII a. vidurio vyko sparti urbanizacija, ją skatino prekyba. Susiklostė luominė visuomenės struktūra. Kultūros raidai LDK būdinga religijų konfrontacija ir kalbų įvairovė. XVI a. viduryje susiformavo lietuvių politinė tauta, turinti savo nacionalinę, istorinę ir valstybinę savimonę.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Valstybė; Visuomenė; Politika; Katalikybė; Stačiatikybė; Reformacija; Tapatybė; Viduramžiai; Renesansas; The Grand Duchy of Lithuania; State; Society; Politics; Catholicism; The Orthodox Church; The Reformation; Identity; The Middle Ages; The Renaissance.

EN“Lietuva viduramžių ir Naujųjų laikų sankirtoje 1492–1569 m.” [Lithuania in 1492–1569: From Middle to New Ages] provides a historical analysis of political, economic, social and cultural development of the Grand Duchy of Lithuania (GDL). It details two periods: the GDL ruled by Alexander Jagiellon (1492–1506) and the GDL under Sigismund the Old and Sigismund II Augustus (until 1569). Alexander implemented important state reforms and the Council of Landlords became the main executive body; during two wars with Moscow Lithuania lost almost 1/3 of its territory; the GDL became closer with Poland through personal and dynastic unions. After 1506 the wars with Moscow continued and Poland became more involved; the GDL's diplomatic influence decreased by the middle of the 16th c. Following the reforms of Sigismund the Old, szlachta (a legally privileged noble class) overtook the nobility in the country's politics. After the Lublin Union the GDL went through inner reforms to follow Polish standards (judicial, administrative division, parliament and small parliaments, the Wallach reform was implemented). A federal state was created with a single legislative system, a king and a separate executive branch and court system. The GDL's economic development was affected by the spread of folwarks and two main population groups formed in the villages: peasants and peasants–renters. Until the middle of the 17th c., rapid development of urbanisation was fuelled by trade. The caste structure of society was formed. The GDL's cultural development is characterised by religious confrontations and linguistic diversity. In the middle of the 16th c. the Lithuanian political nation was formed with its own national, historical and state consciousness.