LTPraėjo daugiau kaip 80 metų nuo tada, kai 1925 m. vasarą Romanas Jakimowiczius, Varšuvos valstybinio priešistorinių paminklų konservatorių būrio vadovas, Žvirbliuose netoli Vilniaus tyrinėjo pilkapius. Tų tyrinėjimų medžiaga pateko į Lenkijos Valstybinio archeologijos muziejaus Baltų archeologijos skyrių Varšuvoje. Unikalią radinių, priklausančių Rytų Lietuvos pilkapių kultūrai, kolekciją (išskyrus vieną vertingiausių egzempliorių – skandinaviškos kilmės kalaviją) pavyko išsaugoti per visus karus iki mūsų laikų. Taip pat išliko visa dokumentacija, susijusi su Žvirbliuose atliktais kasinėjimais. Atliktų darbų rezultatai bei radiniai liudijo, kad tai ypatingas kapinynas, ir ilgus metus kėlė archeologinės aplinkos susidomėjimą. Tačiau tik dabar tyrinėjimų rezultatus pagaliau pavyko pristatyti viename leidinyje. Leidinį „Žvirblių pilkapynas prie Vilniaus: įvadas į problematiką ir katalogas“ (2006) sudaro trys dalys. Leidinio įvade pristatomas šio archeologinio paminklo likimas, tyrimų istorija, apibūdinama kolekcija, archyvinė medžiaga ir kapinynas, aptariami medžiagos tyrimų metodai, taip pat chronologijos ir laidosenos problematika. Antroji dalis – tai katalogas, kuriame pristatomi visų pikapių ir radinių aprašymai bei lentelės su pilkapių planais ir radinių piešiniais. Papildomas elementas – trečioji publikacijos dalis, kurią sudaro priedai, pristatantys archyvinius susirašinėjimus, susijusius su Žvirbliais, bei osteologinės, antropologinės ir archeozoologinės analizės rezultatus.Reikšminiai žodžiai: Rytų Lietuva; Pilkapių kultūra; Laidojimo apeigos; Kapinynas; Pilkapiai; Žvirblių kaimas; Žirgų kapai; Degintiniai kapai; Įkapės; Eastern Lithuania; Burial mound culture; Žvirbliai village; Horse burial sites; Cremation graves; Grave goods.
ENOver 80 years have passed since Roman Jakimowicz, the leader of Warsaw state monument conservation team, studied barrows in Žvirbliai, near Vilnius. The research materials were transferred to the Baltic Archaeology department at the State Archaeological Museum in Warsaw. A unique collection of barrow artefacts from Eastern Lithuania (with the exception of one of the most valuable artefacts – a sword of Scandinavian origin) survived all the wars until the present day. All documentation relating to the excavation of these barrows also survived. The findings revealed it was a special graveyard that has attracted the interest of archaeologists for many years. However, only recently were all of the research findings presented in one publication. The “Žvirblių pilkapynas prie Vilniaus: įvadas į problematiką ir katalogas” [The Žvirbliai Barrows Near Vilnius: An Introduction To Its Issues And Catalogue] (2006) publication consists of three parts. The following is presented in the introduction: the fate of this archaeological monument, research history, collection description and archive materials. Research methods, chronology and burial customs are also discussed. The second part presents a catalogue detailing all of the barrows and artefacts and provides tables which contain barrow plans and drawings of the findings. The third part of the publication is an additional element containing attachments that present historical correspondence regarding Žvirbliai and the results of osteological, anthropological and archaeozoological analysis.