What caused the recent boom-and-bust cycle in Lithuania? Evidence from a macromodel with the financial sector

LTŠiame straipsnyje nagrinėjami pastarojo ekonominio bumo ir nuosmukio veiksniai, pasitelkiant vidutinės apimties makroekonometrin į modelį, kuriame įtrauktas ir finansinis blokas. Darbe daug dėmesio skiriama kredito rinkos sąlygų ir bankų skolinimo, finansuojamo užsienio finansiniais ištekliais, poveikiui šalies makroekonominiams procesams kiekybiškai įvertinti. Yra požymių, rodančių, kad palankios kreditavimo sąlygos ir aktyvus kreditavimas realųjį ekonomikos augimą skatino nuosaikiai, tačiau gana reikšmingai didino ekonominio perkaitimo riziką, nes turėjo stiprų skatinant į poveikį nekilnojamojo turto kainoms, darbo jėgos ir kapitalo koncentracijai į cikliškumu pasižyminčius sektorius bei lėmė didėjančią išaugusio įsiskolinimo aptarnavimo naštą. Stipri užsienio paklausa bumo metu sudarė sąlygas spačiai augti eksportui, o jos žymus laikinas sumažėjimas krizės metu stipriai neigiamai paveikė šalies ekonomikos raidą. Modelio rezultatai patvirtina, kad bumo metu vykdyta diskrecinė išlaidų politika, kuomet nebuvo įgyvendinta pakankamai atsargi fiskalinė pozicija, galėjo prisidėti prie ekonominio perkaitimo susidarymo ir apsunkinti krizės padarinius. Modelio rezultatai taip pat rodo, kad palankesnė palūkanų normų aplinka bei skatinanti fiskalinę politika yra svarbūs veiksniai, galintys bent laikinai palengvinti krizės naštą ekonomikai, tačiau siekiant tvaraus ekonomikos atsigavimo būtina kartu vykdyti rimtas struktūrines ūkio reformas. [Iš leidinio]

ENIn this paper we analyse determinants of the recent boom-and-bust cycle of the Lithuanian economy with the help of a medium-sized macroeconometric model that incorporates a functional financial block. Special emphasis is put on the role of credit market conditions during the overheating episode. We quantitatively estimate the impact of credit conditions and externally funded bank lending on macroeconomic developments. There is evidence that easy credit conditions and active credit expansion contributed moderately to real economic growth but significantly added to overheating pressures by pushing up real estate prices, encouraging concentration of labour and capital into procyclical sectors and increasing private sector’s debt burden. During the boom episode buoyant external environment provided strong background for export-led growth, which was later strongly affected by temporary foreign trade collapse at the outset of the economic crisis. Model results also suggest that government’s discretionary fiscal policies may have contributed to economic overheating and severity of the ensuing crisis by not adopting sufficiently prudent fiscal stance during the boom episode. The model confirms that more favourable interest rate environment and accommodating fiscal policies are important for providing a temporary relief for the crisis-stricken economy but deep structural transformation of the economy is needed for the sustainable recovery to take hold. Keywords: structural macroeconometric modelling, macrofinancial linkages, economic cycles, credit, banking sector, housing price bubble. [From the publication]

• Assessing the impact of macroprudential measures: the case of the LTV limit in Lithuania / Tomas Reichenbachas. Vilnius : Lietuvos bankas, 2020. Elektroninis (PDF), 29 p.
• From boom to bust: lessons from Lithuania / Raimondas Kuodis, Tomas Ramanauskas. Pinigų studijos. 2009, Nr. 1, p. 96-104.
• Namų ūkių vartojimo modeliavimas / Tomas Ramanauskas, Audronė Jakaitienė. Pinigų studijos. 2007, Nr. 1, p. 25-44.
• What drove the rise in bank lending rates in Lithuania during the low-rate era? / Jaunius Karmelavičius, Ieva Mikaliūnaitė-Jouvanceau and Andrius Buteikis. Baltic journal of economics. 2023, Vol. 23, no. 2, p. 162-199.