Literatūrologai ir visuomenė: tarp marginalizacijos ir elitiškumo

LTLiteratūrinio lavinimo liberalumas, pasirinkimo laisvė, interpretacinė įvairovė – aiškūs pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio orientyrai. 2002 m. programoje šis laisvas pasirinkimas iš dalies apribotas: 11–12 klasių kurse parinkta 20 privalomųjų autorių, kitus pavadinus kontekstiniais9; manytina, kad šie išskirtieji privalomieji autoriai yra besikristalizuojančio, bandomo įtvirtinti naujojo kanono ašis. O štai 2011 m. programoje privalomųjų autorių yra jau 36, kur kas aiškiau nurodomos jų kūrinių interpretacinės gairės, analizės aspektai10, šitaip užtvirtinant gausesnį kanonizuotų autorių sąrašą ir jų kūrinių interpretavimo modelius. Kūrinių skaitymo ir interpretacijos aspektu per trisdešimtmetį pasiūlymai taip pat keitėsi: būta bandymų į mokyklas integruoti ir imanentišką analizę, ir kontekstinį skaitymą (pastaroji pastanga ryškiausia dabar galiojančioje programoje ir paskutinio dešimtmečio vadovėliuose). [...]. [Iš teksto, p. 96-97]