Santykis su emigracija Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo-Vaižganto publicistikoje

LTMasinė emigracija į Ameriką prasidėjo paskutiniais XIX a. dešimtmečiais. Skaičiuojama, kad iki I pasaulinio karo iš Lietuvos išvyko apie 500 tūkstančių žmonių. To meto Lietuvos inteligentai emigraciją suvokė kaip problemą. Straipsnyje nagrinėjamas dviejų iškiliausių XIX a. pabaigos inteligentų, turėjusių lemiamą įtaką formuojant tautinę ir pilietinę savivoką, – Vinco Kudirkos ir Juozo Tumo-Vaižganto – publicistikoje išsakytas požiūris į emigraciją, jos keliamus pavojus atskiram individui ir visai šaliai. Aptariama, kokias emigracijos temas ir problemas ryškina Kudirka ir Vaižgantas, kuo yra panašus jų santykis su emigracijos reiškiniu ir kuo skiriasi. Remiantis kognityvinės lingvistikos prielaida, kad bet kokio tipo diskursas atspindi kalbines, socialines, ideologines ir psichologines autoriaus nuostatas, straipsnyje per Kudirkos ir Vaižganto publicistikos kalbą atskleidžiamas jų mąstymo, pasaulio suvokimo savitumas. Daroma išvada, kad Kudirkos ir Vaižganto publicistikoje fiksuoti vertybiniai santykio su emigracija skirtumai yra sąlygoti skirtingo autorių pasaulėvaizdžio. Raktažodžiai: XIX a. pabaiga, emigracija, publicistika, pasaulėvaizdis, Vincas Kudirka, Juozas Tumas-Vaižgantas. [Iš leidinio]

ENMass emigration to the United States of America began in the last decades of the 19th century. It has been estimated that about 500 thousand people left Lithuania before WWI. Lithuanian elite of that time perceived emigration as a problem. The article examines the views on emigration and its dangers for the individual and the country, as expressed in the articles of two of the most prominent intellectuals of the late 19th century who had a decisive influence on the formation of the national and civic consciousness, Vincas Kudirka and Juozas Tumas-Vaižgantas. It discusses the themes and problems of emigration highlighted by Kudirka and Vaižgantas, as well as similarities and differences in their attitudes towards emigration. Using the premise of cognitive linguistics that any type of discourse reflects the linguistic, social, ideological, and psychological attitudes of the author, the article shows that the language of Kudirka’s and Vaižgantas’s journalism is inseparable from their thinking and imagination, because language, as it exists in human consciousness, reveals the specificity of reasoning and the way of understanding the world. It concludes that the opposed worldviews of Kudirka and Vaižgantas determined the differences of the value-based attitude towards emigration manifested in their articles. Keywords: late 19th century, emigration, journalism, worldview, Vincas Kudirka, Juozas Tumas-Vaižgantas. [From the publication]

• Lietuvių kolumbai: lietuvių emigracijos istorijos apybraiža / Alfonsas Eidintas. Vilnius : Mintis, 1993. 228 p.
• Lietuvos gyventojai : per du tūkstantmečius / Stasys Vaitekūnas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 477 p.
• Lietuvos istorija. T. 8, d. 1, Devynioliktas amžius: visuomenė ir valdžia / Tamara Bairašauskaitė, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys. Vilnius : Baltos lankos, 2011. 510 p.
• Neapleiskime Tėvynės: Juozo Tumo-Vaižganto antiemigracinė veikla / Daiva Dapkutė. Lituanistica. 2020, Nr. 2, p. 111-126.
• Požiūris į emigraciją XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Rytų Prūsijoje leistuose periodiniuose leidiniuose / Arida Riaubienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos. 2017, 23/24, p. 65-82.