Švietimas, pedagoginė mintis ir švietimo sistema Lietuvoje 1918-1940 m.

LTStraipsnyje aptariama švietimo ir švietimo sistemos samprata, apžvelgiama pedagoginė mintis 1918-1940 m. ir pristatomos to laikmečio švietimo sistemos pakopos. Straipsnyje akcentuojama, kad praeities pažinimas sudaro sąlygas pratęsti teigiamas ugdymo tradicijas bei formuoti stabilią švietimo politikos strategiją, laiduojančią kokybiškai naujo ugdymo rezultatą - žinių visuomenę. Aptarus pedagoginę mintį Lietuvoje 1918-1940 m. galima teigti, kad susiformavo sudėtinga bei įvairi pedagoginė mintis, kuri buvo skleidžiama mokslo darbuose, pedagoginėje spaudoje ir mokytojų rengimo įstaigose bei turėjo poveikį būsimiems pedagogams, mokytojams, kuriant mokyklų programas ir tuo pačiu formavo viešąją nuomonę ir požiūrį. Tuometinėje Lietuvoje veikė tokios švietimo institucijos : ikimokyklinės įstaigos (vaikų darželiai), pradinės mokyklos, vidurinės mokyklos, gimnazijos ir progimnazijos, bei aukštosios mokyklos. 1922 m. pradinis mokslas (4 klasės) tapo privalomas. Atgavus nepriklausomybę, trūko kvalifikuotų specialistų ir įstaigų jiems rengti, todėl 1920 m. Kaune buvo įsteigti Aukštieji kursai, kurie tapo pagrindu Lietuvos (vėliau Vytauto Didžiojo) universitetui. Reikšminiai žodžiai: pedagoginė mintis, švietimas, švietimo sistema. [Iš leidinio]