Oikonimų slavinimo ypatybės periferinėje lietuvių tarmėje

LTStraipsnyje siekiama išanalizuoti Varanavo r. apylinkių vietų vardų – oikonimų – slavinimo ypatybes. Remiamasi gyvenamųjų vietų pavadinimais, surinktais iš gyvosios gyventojų kalbos. Tyrimo tikslas – nustatyti, kokie potencialūs oikonimų slavinimo būdai būdingi šiam pietų aukštaičių patarmės tęsiniui už Lietuvos Respublikos ribų. Tyrime atsižvelgiama į sociolingvistinę regiono situaciją, turėjusią įtakos tiriamojo ploto vardyno formavimuisi. Nuo XX a. vidurio 15-oje Varanavo r. apylinkių tautinė ir kalbinė padėtis pasikeitė iš esmės. Nuo lietuvių ir baltarusių dvikalbystės buvo pereita vien prie slavų kalbų: baltarusių, lenkų ir rusų. Oikonimų slavinimo ypatybėms turėjo įtakos skirtingi apylinkių slavėjimo tempai. Oikonimai į kitą kalbą perteikiami dviem – 'vertimo' ir 'aiškinimo' – būdais. Užfiksuoti vertimo pavyzdžiai rodo, kad, perteikiant lietuviškus oikonimus vietine baltarusių tarme poprostu, išlaikoma ta pati giminė ir skaičius. Aiškinamasis perteikimas yra laikomas pagrindiniu oikonimų slavinimo būdu, kuris gali būti pagrįstas tik morfologiniais ekvivalentais: priešdėliais, priesagomis ir galūnėmis. Priešdėlinis oikonimų slavinimo būdas neproduktyvus. Priesagų perteikimas – sudėtingiausias iš morfologinio pritaikymo būdų. Nuosekliai laikomasi tokios taisyklės: lietuviškos priesagos balsiai gauna gerai fonetiškai parinktą atitikmenį baltarusių priesagoje, tačiau kiti priesagos elementai jau derinami pagal morfologinius, o ne pagal fonetinius kriterijus. Galūnių perteikimo pogrupis – gausiausias. Tai būdas, labiausiai priartėjęs prie fonetinio perteikimo būdo. Raktiniai žodžiai: periferinė lietuvių kalbos tarmė, dvikalbystė, kalbų sąveika, oikonimų slavinimo ypatybės, sociolingvistika. [Iš leidinio]

ENThe article aims to analyze the peculiarities of the Slavization of place names – oikonyms – of the Voronovo district (Belarus) based on names of places of residence collected from the living language of the inhabitants. The aim of the study is to determine what possible ways of Slavization of oikonyms are characteristic of this continuation of the Southern Aukštaitian dialect outside the Republic of Lithuania. The study takes into account the sociolinguistic situation of the region, which influenced the formation of toponyms of the research area. Since the 20th century, the ethnic and linguistic situation in the vicinity of the Voronovo district changed dramatically. From the bilingualism of Lithuanian and Belarusian, there was a transition to exclusively Slavic languages: Belarusian, Polish, and Russian. The characteristics of the Slavization of the oikonym were influenced by the different rates of Slavization in the surrounding areas. Oikonyms are translated into another language in two ways – by translation and word-of-mouth. The recorded examples of translation show that when translating Lithuanian oikonyms into the local Belarusian 'poprostu' dialect, the same gender and number are kept. Interpretive rendition is considered the main method of Slavization of oikonyms, which can be based only on morphological equivalents: prefixes, suffixes, and endings. A prefixed way of rendering oikonyms is not productive. Suffixing is the most complex form of morphological adaptation. The following rule is consistently followed: the vowels of the Lithuanian suffix acquire a phonetically well-chosen counterpart in the Belarusian suffix, but other elements of the suffix are already combined according to morphological, not phonetic, criteria.The limb rendering group is the largest. This method is the closest to phonetic rendering. Keywords: the peripheral dialect of the Lithuanian language, bilingualism, the interaction of languages, features of slavization of oikonyms, sociolinguistics. [From the publication]

• Apie dar vieną senosios baltiškos leksikos šaltinį / Jūratė Sofija Laučiutė. Acta Baltico-Slavica. 2006, Nr. 30, p. 97-105.
• Baltų kalbų substratas rytuose / Kazimieras Garšva. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2007. P. 24-35.
• Baltų substratas rytų slavų kalbose / Jūratė Sofija Laučiūtė. Baltistica. 2005, 6 priedas, p. 161-168.
• Gudijos Astravo rajono vietovardžiai ir pavardės / Kazimieras Garšva. Gimtasai kraštas. 2017, t. 13, p. 23-30.
• Lietuvių asmenvardžiai = Lithuanian personal names / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 839 p.
• Lietuvių ir baltarusių kalbų fonetikos sąveika Rodūnios apylinkėse / Nijolė Tuomienė. Respectus philologicus. 2021, Nr. 40 (45), p. 48-60.
• Nevaldomas skolinimasis kaip kalbos nykimo požymis / Nijolė Tuomienė. Acta linguistica Lithuanica. 2018, t. 78, p. 113-134.
• Ramaškonių šnektos daiktavardžio kaityba: sociolingvistinis tyrimas : disertacija / Nijolė Tuomienė. Vilnius, 2005. 196 lap.
• Ramaškonių šnektos tekstai / Nijolė Tuomienė ; žemėlapius sudarė Edmundas Trumpa ; Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 329 p.
• Фонетические особенности говоров села Колесники Эйшишкского района Литовской ССР / Валерий Николаевич Чекман. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 443-460, 909-912, 1019-1022.
• Функционирование языков и билингвизм (на материале рамашканских говоров) / Валериюс Чекмонас. Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017. P. 416-442, 904-909, 1012-1018.