LTŽodynas skiriamas praktikos reikalams, visų pirma mokytojams, kad jie galėtų prireikus patys išsiaiškinti ir mokiniams paaiškinti lietuviškuose kalbotyros darbuose, taip pat vadovėliuose aptinkamus terminus. Tuo pat atžvilgiu jis turėtų būti naudingas būsimiesiems kalbų mokytojams, studijuojantiems aukštosiose mokyklose. Norima, kad šis žodynas galėtų padėti ir ne specialistams skirtos kalbos literatūros skaitytojui — aukštesniųjų klasių mokiniui, specialiosios vidurinės mokyklos moksleiviui ar jau įvairius mokslus išėjusiam kalbos bičiuliui. Praktinė, o ne mokslinė žodyno paskirtis lėmė tiek terminų atranką, tiek jų reikšmės aiškinimus. Terminai rinkti iš lietuviškų kalbos ir kalbotyros vadovėlių, svarbiausių mokslo darbų bei žodynų. Čia jų sudėta apie 1800. Aišku, skaitytojas šiame žodyne ras ne visus kalbotyros literatūroje vartojamus terminus. Išsamiau stengtasi pateikti visų pirma vidurinei mokyklai reikalingus terminus, o iš kitų parinkti bendresnieji, svarbesnieji. Dauguma į žodyną sudėtųjų terminų yra kiek dažniau vartojami, tačiau pateikta ir šiek tiek retų kalbotyros darbuose pasitaikančių terminų, kurie skaitytojui gali būti nesuprantami. Terminyno pamatą sudaro vadinamosios tradicinės kalbotyros terminai. Didžiausia į žodyną sudėtų terminų dalis yra vartojama lietuvių kalbos moksle ir vadovėliuose. Lietuvių kalbotyrai nebūdingų ar nesvarbių terminų čia tėra mažai. Visai atsisakyta kartais į tokio pobūdžio žodynus dedamų kalbų, jų šakų, šeimų ir pan. pavadinimų. Tačiau turint galvoje iš esmės lituanistinį šio žodyno pobūdį, manyta, jog iš tokios rūšies specialiosios leksikos tikslinga pateikti lietuvių kalbos tarmių, patarmių, šnektų ir kt. pavadinimus.Žodyne stengtasi laikytis iš esmės tradicinio, nusistovėjusio terminų supratimo. Vidurinės mokyklos praktikai, rodos, tai priimtiniausia. Gerai žinoma, kad skirtingų kalbotyros mokyklų ar krypčių (neretai, tiesą sakant, ir vienos mokyklos) atstovai dalį terminų apibūdina ir vartoja nevienodai, pagaliau ne vienu atveju tas pačias sąvokas vadina kitais terminais. Visa tai pateikti ir išsamiai išaiškinti reikėtų kitokiame terminų žodyne. Tokio žodyno ir pobūdis turėtų būti kitas, ir apimtis ne tokia. Šis žodynas yra ne tik aiškinamasis, bet ir verčiamasis — pateikti lietuviškųjų terminų atitikmenys rusų ir anglų kalbomis. Manoma, kad aiškinamasis verčiamasis terminų žodyno tipas dabartinėmis sąlygomis yra parankiausias ir vartotojui gali duoti daugiausia naudos — šitaip viename leidinyje pateikiama daugiau ir įvairesnės būtinos ar praversiančios informacijos. Atitikmenys imti visų pirma iŠ kitomis kalbomis išleistų įvairių kalbotyros žodynų. Tais atvejais, kai atitinkamo kitos katros kalbos termino nepavyko rasti, šiame žodyne atitikmuo nepateikiamas. Žodyno pabaigoje pateiktos rusiškų ir angliškų terminų rodyklės. Specialių leksikografinių sutrumpinimų šiame žodyne nevartojama, o bendrieji sutrumpinimai — tokie patys, kaip visuose lietuvių kalbotyros darbuose. [Iš Įvado]