Holokaustas Lietuvos provincijoje 1941 metais

LTJūsų rankose Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti nario dr. Arūno Bubnio knyga, kuri yra kruopštaus ilgamečio darbo rezultatas. Joje rasite susistemintą informaciją apie Lietuvos miestuose bei miesteliuose gyvenusias žydų bendruomenes ir jų tragišką likimą nacių okupacijos metais. Kažkada žydai sudarė nuo trečdalio iki absoliučios daugumos šių vietovių gyventojų. Čia virte virė ekonominis, kultūrinis ir religinis šių bendruomenių gyvenimas. Žydai kartu su lietuviais ir kitomis Lietuvoje gyvenusiomis tautomis kūrė savo miestų veidus. Šiandien apie tai primena tik nespalvotos nuotraukos archyvuose ir muziejuose, pavieniai vos pastebimi kažkada kunkuliavusio gyvenimo pėdsakai mūsų gatvėse ir… dažniausiai bevardžiai masinių žudynių aukų kapai miškuose bei palaukėse visai šalia tų vietų, kur kažkada žydai kūrė savo gyvenimą. Tokių vietų Lietuvoje yra daugiau kaip 200. Vienos gerai žinomos ir sutvarkytos, kitos beveik užmirštos ir nelankomos. Tarptautinė komisija kasmet inicijuoja „Atminties kelio“ eisenas, skirtas visoje Lietuvoje paminėti žydų genocido aukas. Jų metu tūkstančiai žmonių (daugiausia mokinių ir mokytojų) eina iš miestų ir miestelių centrinės dalies (kur anksčiau gyveno žydai) į masinių žudynių vietas tais pačiais keliais, kuriais buvo varomos Holokausto aukos. Eisenos dalyviai nešasi akmenėlius su ant jų užrašytais aukų vardais, kuriuos ištaria nuoširdžių minėjimų metu ir prikelia juos iš užmaršties. Tikiu švietimo galia, ir ne už kalnų tas laikas, kai mūsų kolektyvinėje atmintyje Holokaustas bus suvokiamas kaip didelė ne tik žydų, bet ir visų mūsų tragedija, kurios metu Lietuva neteko fenomenalaus intelektinio, kultūrinio ir ekonominio potencialo. [Leidėjo anotacija]